Gyvenvietę miesto teritorijoje įkūrė iberai apie 2000 pr. m. e. Romėnų laikais miestas turėjo Hispalio (Hispalis) vardą. 45 m. pr. m. e. jį užėmė Julijus Cezaris. Po IV amžiaus miestą valdė vandalai, vizigotai, maurai.[1]
Tai buvo dominuojantis maurų kultūros centras (712–1248 m.). Miesto senamiestis Cuesta del Rosario gatvės kvartale yra išlikęs iš VIII a. pr. m. e.,[2] kai Sevilija buvo sala Gvadalkivyro upėje.[3] Po Kordobos kalifato suirimo XI a., Sevilija tapo nepriklausoma valstybe (taifa). Gana greitai jos valdovai abadidai ėmė plėsti Sevilijos hegemoniją kitų aplinkinių taifų atžvilgiu, ilgainiui suvienydami didelę dalį pietinės Al Andalus, įskaitant ir dabartinę Portugaliją. Tačiau krikščionių grėsmė iš šiaurės lėmė tai, jog musulmonai pasikvietė į pagalbą Almoravidus, kurie užėmė visą musulmonišką Al Andalūziją, taip pabaigdami Sevilijos nepriklausomybę. Vėliau Sevilija priklausė Almohadams.
XIII a. Seviliją iš Almohadų paėmė Kastilijos ir Leono karalius Ferdinandas III. Maurai ir žydai buvo priversti išvykti arba priimti katalikų tikėjimą, tuo labai rūpinosi inkvizicija.
Amerikos atradimas 1492 m. miestui suteikė gerą strateginę padėtį prekyboje tarp dviejų žemynų. 1503–1717 m. mieste veikę prekybos namai turėjo karališkąjį prekybos monopolį su visomis Ispanijos kolonijomis. XVII–XVIII a. Sevilija tapo pagrindiniu Ispanijos kultūros centru. Mieste įsikūrė gausios italų ir prancūzų pirklių kolonijos. Tai paskatino miesto suklėstėjimą. Gabentas auksas ir sidabras iš Amerikos. Ekonomika buvo pagrįsta kolonijų išnaudojimu, todėl miesto pakilimas ilgai netruko. 1649 m. maras nusiaubė Seviliją, išmirė pusė miestelėnų. XIX a. plėtra pristabdė Prancūzijos kariuomenės įsiveržimas ir kilęs pilietinis karas.[4]
Dauguma miesto įžymybių susijusios su Viduramžiais. Karališkieji rūmai, pastatyti maurų 1181 m. Maurų civilizacijos pėdsakai matomi ir siaurose, vingiuotose gatvelėse, žemuose baltuose namuose su balkonais, fontanuose, miesto sienos liekanose. Didelė gotikinė katedra, pastatyta 1402–1519 m. vietoje XII a. mečetės; joje yra daug žymių dailininkų paveikslų (pvz., El Greko). Katedros varpinė Giralda – buvęs minaretas – yra 97,5 m aukščio. 1502 m. įkurtas Sevilijos universitetas. Sevilijoje sukaupti archyvai apie indėnus – knygos, rankraščiai, dokumentai ir kronikos apie ispanų kolonizacijos laikus Amerikoje.