Arthur C. Clarke
| Arthur C. Clarke | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1917 m. gruodžio 16 d. Minehead, Jungtinė Karalystė |
| Mirė | 2008 m. kovo 19 d. (90 metų) Kolombas, Šri Lanka |
| Pseudonimas | Charles Willis, E.G. O'Brien |
| Pilietybė | Britas ir šrilankietis |
| Profesija | Rašytojas, išradėjas |
| Žanrai | Mokslinė fantastika, populiarusis mokslas |
| Žymiausi darbai | „Vaikystės pabaiga“, „2001 metų kosminė odisėja“, „Susitikimas su Rama“ |
| Sutuoktinis | Marilyn Mayfield (1953–1964) |
| Įtaka | H. G. Wells, Jules Verne, Lord Dunsany, Olaf Stapledon |
| Padarė įtaką | Stephen Baxter |
Seras Arturas Čarlzas Klarkas (angl. Sir Arthur Charles Clarke, 1917 m. gruodžio 16 d. – 2008 m. kovo 19 d.) – britų rašytojas, išradėjas ir futuristas, geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick. Klarkas, kartu su Robert A. Heinlein ir Isaac Asimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui.
Klarkas 1941-1946 m. tarnavo Karališkosiose oro pajėgose kaip radarų instruktorius ir technikas, 1945 m. pasiūlė palydovines komunikacijų sistemas[1], o ši idėja 1963 m. jam pelnė Franklino instituto Stuart Ballantine Aukso medalį. 1994 m. buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 1961 m. pelnė UNESCO Kalinga apdovanojimą už mokslo populiarinimą.
1998 m. Jungtinėje Karalystėje suteiktas riterio vardas.
Biografija
A. Klarkas gimė 1917 m. gruodžio 16 d. Minehead mieste, Somersete, Anglijoje. Vaikystėje mėgo stebėti žvaigždes ir skaityti senus amerikietiškus mokslinės fantastikos žurnalus. Baigęs vidurinę mokyklą ir Richard Huish koledžą, neišgalėjo mokytis universitete, todėl įsidarbino auditoriumi.
Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Karališkosiose oro pajėgose, kur buvo radarų specialistas. Buvo įsitraukęs į gynybinės radarų sistemos darbą. Demobilizuotas turėdamas skrydžio leitenanto (liet. Flight Lieutenant) laipsnį. Po karo baigė Londono Kingo koledžą ir gavo aukščiausią matematikos ir fizikos laipsnį.
1947-1950 ir 1953 m. buvo Britų tarpplanetinės draugijos narys.
1953 m., kelionės į Floridą metu susipažino ir netrukus vedė Marilyn Mayfield, kuri jau buvo išsiskyrusi ir turėjo sūnų. Išsiskyrė jau po šešių mėnesių, o oficialios skyrybos įvyko tik 1964 m.[2] Daugiau Klarkas nebevedė, nors artimai bendravo su Leslie Ekanayake, kuri mirė 1977 m.
Rašytojo karjera
 Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
1951 m. BBC konkursui parašė „Sargybinį“. Nors ir istorija buvo atmesta, ji pakeitė visą Klarko tolimesnį gyvenimą. „Sargybinis“ įnešė mistinių ir kosminių elementų į Klarko kūrybą. Vėlesni darbai buvo paskirti technologiškai labiau išsivysčiusių ateivių kontaktui su žmonija.
Nuo 1956 m. gyveno Šri Lankoje. Ten sukūrė „Rojaus fontanus“, kur aprašė kosmoso keltuvo idėją.
Išleidęs „2001 metų odisėją“ (1968 m.) Klarkas tapo daugiau mokslo ir technologijos patarėju, ypač „Apollo“ kosminės programos metu.
Vėlyvieji metai
8-ojo dešimtmečio pradžioje pasirašė trijų knygų leidybos sutartį, tuo metu buvusia rekordine mokslinės fantastikos rašytojui. Pirmoji, „Susitikimas su Rama“, pasirodė 1973 m. ir pelnė jam pagrindinius šio žanro apdovanojimus.
Kūrė televizijos programas „Arthur C. Clarke's Mysterious World“ (Artūro Klarko paslaptingas pasaulis, 1981 m.), „Arthur C. Clarke's World of Strange Powers“ (Artūro Klarko keistų galių pasaulis, 1984 m. ir „Arthur C. Clarke's Mysterious Universe“ (Artūro Klarko paslaptinga visata, 1994 m.), kurios susilaukė didelio pasisekimo.
1988 m. diagnozuotas poliomielitas ir nuo to laiko jam teko naudotis invalidų vežimėliu.
1998 m. jam suteiktas riterio vardas „už tarnavimą literatūrai“, įšventintas buvo 2000 m. gegužės 26 d. Ceremonija atidėta paties Klarko prašymu dėl tuo metu vykusio pedofilijos skandalo, kurį iškėlė britų bulvarinis laikraštis „The Sunday Mirror“. Kaltinimai pasirodė nepagrįsti[3], o laikraštis vėliau išspausdino atsiprašymą[4].
Arturas Klarkas mirė 2008 m. kovo 19 d. Šri Lankoje dėl kvėpavimo problemų. Kremuotas kovo 2 d. Kolombe
Geostacionariojo komunikacijų palydovo koncepcija
Klarkas nebuvo geostacionariųjų palydovų kūrėjas, tačiau jis iškėlė idėja tokių palydovų panaudojimui telekomunikacijoms. Savo idėjas išdėstė straipsnyje, publikuotame žurnale „Wireless World“ 1945 m. spalį[1]. Dėl šios priežasties, rašytojo garbei, geostacionarioji orbita kartais vadinama Klarko orbita.
Deja, iki šiol neaišku, ar šis straipsnis buvo tikrasis postūmis modernių telekomunikacijų palydovų kūrimui. John R. Pierce iš „Bell Labs“ nepriklausomai nuo Klarko iškėlė šią idėja 1954 m. Vėliau dalyvavo pirmųjų telekomunikacijų palydovų kūrimo programose „Echo Satellite“ ir „Telstar“.
Bibliografija
Žemiau pateikti žymesni Klarko darbai. Paryškinti išversti į lietuvių kalbą.
Romanai
| Trumpų istorijų rinkiniai
|
Ne fantastika
- The Exploration of Space (1951)
- Voices from the Sky: Previews of the Coming Space Age (1965)
- Astounding Days: A Science Fictional Autobiography (1989)
- Greetings, Carbon-Based Bipeds! (1999)
Įvertinimas
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
