Karelijos Respublika

Karelija (rus. Карелия), Karelijos Respublika (rus. Республика Карелия, karel. Karjalan tazavalla) – federacinė respublika šiaurės vakarų Rusijoje, Karelijos regione. Ribojasi su Archangelsko sritimi rytuose, su Vologdos ir Leningrado sritimis pietuose, su Suomija vakaruose ir su Murmansko sritimi šiaurėje. Šiaurės rytuose skalauja Baltoji jūra. Sostinė – Petrozavodskas.

Karelijos Respublika
Республика Карелия
Karjalan tazavalla
Karelijos Respublikos vėliavaKarelijos Respublikos herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC)
ValstybėRusijos vėliava Rusija
Federalinė apygardaŠiaurės Vakarų federacinė apygarda
Ekonominis regionasŠiaurės
Administracinis centrasPetrozavodskas
Oficialios kalbosrusų, karelų
Gyventojų (2022)603 067 (69)[1]
Plotas180 520 km² (18)
  - vandens %14,7 %
Tankumas (2022)3,34 žm./km²
ISO 3166-2RU-KR
VikitekaKarelijos RespublikaVikiteka

Istorija

1920 m. sudaryta Karelijos darbininkų komuna, 1923 m. perorganizuota į Karelijos ATSR. 19401956 m. buvo Karelijos-Suomijos TSR (sąjunginė TSRS respublika), vėliau vėl tapo autonomine respublika. Nuo 1991 m. – federacinė Rusijos respublika.

Geografija

Karelija driekiasi Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose, kalvotoje ir labai ežeringoje Vakarų Karelijos aukštumoje. Vakaruose ir šiaurės vakaruose pereina į Manselkės aukštumą (aukštis iki 578 m).

Klimatas vidutinių platumų, daugiausia jūrinis. Vidutinė vasario mėnesio temperatūra nuo -9 °C iki -13 °C, liepą 14-16 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis apie 500 mm. Upės priklauso Baltijos ir Baltosios jūrų baseinams: Vodla, Kemė, Kovda, Vygas, Suna (su Kivačo kriokliu). Karelijoje telkšo apie 60 tūkst. ežerų, jų tarpe vieni didžiausių Europoje Ladogos ir Onegos ežerai. Kiti didesni ežerai: Piaozeras, Segozeras, Vygozeras, Topozeras, Siamozeras, Janisjarvis, Vodlozeras, Leksozeras, Niukas ir kt.[2]

Apie pusę respublikos teritorijos dengia spygliuočių (daugiausia pušų) ir mišrieji miškai (beržai, uosiai, alksniai). Įsteigtas Kivačo rezervatas, Kostomukšos rezervatas, Vodlozero nacionalinis parkas, Panajarvio nacionalinis parkas, Kalevalos nacionalinis parkas.

Gyventojai

Ežeringoji Karelija. Venehjarvio ežeras
Karelijos fizinis žemėlapis

Karelijoje yra 13 miestų; didžiausi:

Tautinė sudėtis (2010 m.):[3]

Šaltiniai

Nuorodos


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos
Federaliniai subjektai
RespublikosAdygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
KraštaiAltajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
SritysAmūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestaiMaskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritysŽydų
Autonominės apygardosChantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas