Medžiojimas lanku – medžioklės metodas, kuris naudoja lanką ir strėles stambiam žvėriui nušauti.
Akmens amžiuje žmogui išradus lankus ir strėles, medžioklė tapo dar intensyvesnė, buvo galima individualiai medžioti smulkesnius gyvulius, paukščius. Iki tol buvo taikoma užvaromosios medžioklės metodas mamutams, bizonams, laukinių arklių kaimenėms sumedžioti.[1]
JAV medžiojimas šiuolaikiniais XX a. sptintajame dešimtmetyje išrastais skriemuliniais lankais tampa vis populiaresne pramoga. Jos ištakos siekia Kalifornijos valstijos indėną Ishi, kuris, manoma, buvo paskutinis Š. Amerikos indėnas neturėjęs sąlyčio su Amerikos naujakuriais. 1911 m. jis atklydo iš nuošalių kalvų, vienišas ir badaujantis. Jis apsigyveno Kalifornijos universiteto antropologijos muziejuje. Mokė tradicinio lankų ir strėlių gamybos būdo, tylaus sėlinimo būdų. 1916 m. mirė nuo tuberkuliozės.[2]