Melancholija (iš gr.μελας 'juoda' + gr.χολη 'tulžis') – šiuolaikinėje vartosenoje, tai būsena, pasireiškianti bendra liūdna savijauta, nespecifine depresija, entuziazmo, nuotaikos, energijos trūkumu, apatija. Seniau žodis melancholija buvo taikomas ir psichinėms ligoms, susijusioms su liūdna savijauta apibrėžti (šizofrenija, maniakinė depresija). Ją aprašė Rhazesas (865–925) ir Avicena (980–1037).[1]
Žmonės, kuriems dažnas melancholijos jausmas, vadinami melancholikais. Taip pat, kartais gali būti vadinami dažnai susimąstantys žmonės, kuriems svarbūs vidiniai išgyvenimai (intravertai).
