Pereiti prie turinio

Jurgis Mačiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Mačiūnas
J. Mačiūnas
Gimė1931 m. lapkričio 8 d.
Kaunas, Lietuva Lietuva
Mirė1978 m. gegužės 9 d. (46 metai)
Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
TėvasAleksandras Mačiūnas
MotinaLeokadija Mačiūnienė
Veiklamenininkas
Alma materCarnegie technologijos institutas, (Pitsburgas)
Niujorko universitetas
Žinomas (-a) užFluxus judėjimą, hepeningus
VikitekaJurgis Mačiūnas

Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune1978 m. gegužės 9 d. Bostone, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.

Biografijaredaguoti vikitekstą

Tėvas Aleksandras Mačiūnas buvo inžinierius, motina – Valstybės teatro baleto trupės solistė Leokadija Saikauskaitė-Mačiūnienė. Jo vaikystė prabėgo jau gana modernizuotame 4-ojo dešimtmečio Kaune. 19381942 m. mokėsi Marijos Pečkauskaitės pradžios mokykloje, vėliau – Aušros berniukų gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, kur trejus metus lankė lietuvių gimnaziją.

1948 m. persikėlė į JAV. 19491952 m. studijavo meno istoriją, grafiką, architektūrą Cooper Union meno mokykloje Niujorke. 1954 m. Carnegie technologijos institute (Carnegie Institute of Technology,Pitsburgas) gavo architektūros bakalauro laipsnį. 19551960 m. tęsė mokslus Dailiųjų menų institute, Niujorko universitete, kur studijavo Europos ir Sibiro tautų meną ir kultūrą.

J. Mačiūno aikštė Kaune. Priekyje – Vytauto pr.

1960 m. kartu su Almiu Šalčiu Niujorke, Madison Aveniu Nr. 925, atidarė galeriją AG (pavadintą pagal pirmąsias savininkų vardų raides), kurioje ketino rengti paskaitas, veiksmo koncertus, rodyti nekomercinius, poetinius, eksperimentinius kino filmus. AG galerijoje užgimė Fluxus judėjimas. Menininkas rašė manifestus, organizavo koncertus, leido ir apipavidalino Fluxus antologijas, periodiką, kūrė hepeningus, akcijas, performansus, konceptualiuosius vaizdinius, objektus, muzikinius ir literatūrinius pokštus, nukreiptus prieš grynąjį „profesionalų“ meną.

J. Mačiūnas mirė 46 metų, pakirstas vėžio ligos. Laidotuvės vyko pagal jo paties parašytą scenarijų – menininko pelenai buvo išbarstyti Atlanto vandenyne.

Fluxus kolekcijaredaguoti vikitekstą

Lietuvoje 2016 m. išleistas pašto ženklas

Vilniaus savivaldybė už 5 mln. JAV dolerių įsigijo visą J. Mačiūno kolekciją – 2600 eksponatų. 2006 m. birželio mėnesį Į Vilnių buvo atvežta pirmoji kolekcijos dalis. Kolekcijoje – J. Mačiūno darbai, skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui, J. Meko projektams, išskirtiniai darbai ir dokumentacija, susiję su Soho rajono įkūrimu, darbai ir tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo. Kolekcija įkurdinta Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje.

2007 m. gruodį Lietuvos spaudoje buvo atspausdintas J. Meko, iš kurio kolekcija buvo įsigyta, laiškas; jame buvo paminėtos kai kurios kolekcijos ir paties J. Mačiūno gyvenimo detalės: J. Mačiūnas ilgą laiką gyveno J. Meko bute. Atėjus laikui kraustytis buvo užsakytas sunkvežimis, tačiau visi darbai netilpo ir buvo norėta jais atsikratyti padegant. Kaimynams papriekaištavus dėl dūmų ugnis buvo užgesinta; nesudegusius darbus J. Mekas išsaugojo savo namuose ir šie sudaro didžiąją Vilniaus savivaldybės įsigytos kolekcijos dalį.[1]

2022 m. rugpjūtį pristatytas interaktyvus Fluxus kolekcijos gidas - www.FluxusComesAlive.fun Archyvuota kopija 2022-08-15 iš Wayback Machine projekto.

Atminimo lenta Kaune, Parodos g.1

Atminimo įamžinimasredaguoti vikitekstą

  • 1998 m. ant namo Kaune (Parodos g. 1) atidengta memorialinė lenta.
  • 1999 m. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio 16) atidarytas Jurgio Mačiūno kabinetas.
  • 2002 m. išleista Tomo Sakalausko knyga „Žiūrėjimas į ugnį: Jurgio Mačiūno, „Fluxus“ kūrėjo, gyvenimas“ (Vilnius, 2002).
  • 2017 m. Kaune J. Mačiūno aikštės vardas suteiktas trišalei sankryžai, jungiančiai Vytauto prospektą, Donelaičio ir Parodos gatves.

Išnašosredaguoti vikitekstą

🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:Paieška2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimaiEduardas VaitkusSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsLietuvaTarptautinė vaikų gynimo dienaSpecialus:Naujausi keitimaiZodiakasEuropos SąjungaVilniusSlovakijaNaujoji KaledonijaMikalojus Konstantinas ČiurlionisPaprastasis grambuolysJonas BiliūnasAntrasis pasaulinis karasKaunasLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusPirmasis pasaulinis karasSąrašas:Šalių sąrašasMūzosSaulės sistemaNATOŽemėSilvester BeltIrena DegutienėSąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimąSąrašas:Šalys pagal dydįLietuvių kalbos abėcėlėEuropaGitanas NausėdaKanadaŠatrijos RaganaJAV valstijosKategorija:Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjaiIngrida ŠimonytėSekminės