2023 m. Gabono perversmas

Nuo 1960 m., kai buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Prancūzijos, Gaboną valdė Bongo šeima, pradedant prezidentu Omar Bongo 1967 m.^[3] ir baigiant jo sūnumi Ali Bongo Ondimba po jo mirties 2009 m. Ali Bongo Ondimba buvo perrinktas per prieštaringai vertinamus 2016 m. rinkimus, kurie paskatino nesėkmingą bandymą įvykdyti 2019 m. perversmą.^[4] Jiems valdant šalį kamavo kaltinimai korupcija ir nepotizmu,^{[5][6][7][8][9]} keli rinkimai buvo aptemdyti pranešimais apie sukčiavimą,^[10][11] o konstitucija ir rinkimų įstatymai buvo ne kartą keičiami siekiant panaikinti kadencijų apribojimus, pakeisti balsavimo sistemą, kad būtų pasinaudota susiskaldžiusia opozicija, ir pakeisti rinkimų laiką, kad opozicija negalėtų susitelkti po valdančiosios partijos pergalės.^[12]

Nepaisant to, kad Gabonas yra OPEC narys,^[13] vienas didžiausių Afrikos naftos gamintojų^[14] (kuri sudaro 60 proc. nacionalinių pajamų) ir turi vieną didžiausių BVP vienam gyventojui žemyne, valstybė susiduria su rimtomis socialinėmis ir ekonominėmis krizėmis: trečdalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos,^[15] o 15-24 metų amžiaus gaboniečių nedarbo lygis 2020 m. siekė 40 proc.^[16]

Savo kalboje, pasakytoje rugpjūčio 17 d. šalies Nepriklausomybės dienos proga, Bongo, artimas Prancūzijos sąjungininkas, primygtinai tvirtino, kad neleis, jog Gabonas būtų „destabilizuotas“, turėdamas omenyje kitus neseniai įvykdytus perversmus regione.^[17]

2023 m. rinkimai

Po 2023 m. rugpjūčio 26 d. įvykusių prezidento rinkimų dabartinis prezidentas Ali Bongo, kuris siekė būti perrinktas trečiai kadencijai, rugpjūčio 30 d. oficialiu pranešimu paskelbtas nugalėtoju.^[18] Tačiau opozicinės partijos ir nepriklausomi stebėtojai nedelsdami pareiškė įtarimus dėl rinkimų klastojimo ir pažeidimų, todėl kilo abejonių dėl rinkimų rezultatų teisėtumo.^[19]

Likus vos dviem valandoms iki balsadėžių uždarymo Ondo Ossa, kuris rinkimuose užėmė antrąją vietą, pasmerkė „sukčiavimą, kurį organizavo Bongo grupė“. Jis paskelbė pergalę ir paragino Bongo sudaryti sąlygas taikiam valdžios perdavimui pagal jo paties tariamai suskaičiuotus balsus. Oficialūs rinkimų rezultatai buvo paskelbti vidury nakties per valstybinę televiziją iš anksto nepranešus. Šalyje buvo paskelbta komendanto valanda, visoje šalyje nutrauktas interneto ryšys – šių priemonių vyriausybė ėmėsi siekdama užkirsti kelią „melagingų naujienų“ plitimui ir galimam smurtui.^[20]

Gabono ginkluotosios pajėgos rugpjūčio 30 d. prieš aušrą įvykdė perversmą, nes rinkimų eiga buvo vis labiau ginčytina ir plačiai protestuojama. Aukšto laipsnio karininkų vadovaujami kariai užėmė svarbiausius vyriausybės pastatus, ryšių kanalus ir strateginius punktus sostinėje Librevilyje.^[21][22][23] Mieste taip pat girdėjosi šūviai.^[24]

Perversmas įvyko praėjus vos kelioms minutėms po to, kai Gabono rinkimų komisija 3.30 val. ryto paskelbė, kad A. Bongo perrinktas surinkęs 64,27 % balsų. Ryte iš Librevilyje esančių prezidento rūmų per valstybinį televizijos kanalą „Gabon 24“ transliuotame kreipimesi maždaug tuzinas kariškių paskelbė apie esamo režimo pabaigą,^[25] o kariškių atstovas spaudai teigė, kad kalba „Pereinamojo laikotarpio ir institucijų atkūrimo komiteto“ vardu,^[2][26] nurodydamas „neatsakingą ir nenuspėjamą valdymą“, dėl kurio „nuolat mažėja socialinė sanglauda ir kyla pavojus, kad šalis gali nugrimzti į chaosą“.^[22] Jie paskelbė anuliuojantys neseniai vykusius rinkimus, paleidžiantys valstybės institucijas ir uždarantys šalies sienas.^[22] Pranešama, kad interneto ryšys, kuris buvo nutrauktas po rinkimų, buvo atnaujintas.^[14]

Vėliau chunta paskelbė, kad Bongo ir jo vyriausiasis sūnus suimti ir laikomi namuose, ir pridūrė, kad abu jie yra su šeima ir gydytojais.^[27] Chunta taip pat suėmė prezidento administracijos vadovą Ian Ghislain Ngoulou, jo pavaduotoją Mohamed Ali Saliou, prezidento atstovę spaudai Jessye Ella Ekogha, dar vieną prezidento patarėją ir du aukščiausius Gabono demokratinės partijos (PDG) pareigūnus. Chunta teigė, kad jie buvo suimti dėl kaltinimų išdavyste, turto pasisavinimu, korupcija, prezidento parašo klastojimu ir prekyba narkotikais.^[28] Nepaisant to, kad buvo sulaikytas, Bongo socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame angliškai prašė pagalbos ir ragino savo draugus bei šalininkus Gabone ir visame pasaulyje „pakelti balsą“ ir „kelti triukšmą“ reaguojant į perversmą.^[29]

Karinė chunta laikinuoju prezidentu paskyrė Respublikonų gvardijos vadą Brice Oligui.^[30] Tą pačią dieną duodamas interviu laikraščiui „Le Monde“ jis teigė, kad dar neperima prezidento pareigų, nes vėliau po pietų vyks pasitarimai su kitais karininkais. Jis taip pat sakė, kad kariškiai surengė perversmą dėl nepasitenkinimo, kuris šalyje augo nuo 2018 m., kai Bongo ištiko insultas, jo sprendimo kandidatuoti trečiajai kadencijai, šalies konstitucijos nepaisymo ir rinkimų eigos.^[31]

Nuo rugpjūčio 31 d. chunta iš dalies atšaukė nuo rinkimų įvestą komendanto valandą.^[14]

Lapkričio 13 d. naujoji vyriausybė paskelbė, kad prezidento ir parlamento rinkimai bus surengti 2025 m. rugpjūčio mėn.^[32] Rugsėjo 6 d. chunta paskelbė, kad Oligui leido paleisti Ali Bongo dėl medicininių priežasčių.^[33] Išėjęs į laisvę Bongo persikėlė į savo privačią rezidenciją Librevilyje.^[34]