Ahabas

Ahabas
Gimė	874 m. pr. m. e.
Mirė	853 m. pr. m. e.
Sutuoktinis (-ė)	Jezabelė
Izraelio karalius
Pirmtakas	Оmri
Įpėdinis	Ochozija

Ahabas (hebr. ‏אַחְאָב‏‎ – „Tėvo brolis“; apie 874–853 m. pr. m. e.) – septintasis Izraelio karalius, valdęs iš sostinės Samarijos. Biblijoje, Karalių knygose, rašoma, jog tris kartus puolė Siriją. Per trečią karą joje žuvo. Ahabo valdymas buvo sėkmingas, tačiau Senajame Testamente jis laikomas nedoru karaliumi, užrūstinusiu Dievą labiau nei ankstesni valdovai.

Ahabas vedė Jezabelę, Sidono karaliaus dukterį, ir pradėjo garbinti Baalą (Melkartą), jos tautos dievą. Dėl šios priežasties Ahabas ne kartą susipyko su pranašu Eliju. Ant Karmelio kalno jis stebėjo, kaip Elijas rungiasi su Baalo pranašais ir matė, jog Elijas kovą laimėjo – iš dangaus kritusi ugnis sudegino jo atnašą. Pranašas Elijas pasmerkė Ahabą, kai šis norėjo pasisavinti nužudytojo Naboto vynuogyną.

Ahabas žuvo Ramotgileado mūšyje, kas, anot Biblijos, buvo Dievo bausmė už nuodėmes.^[1]