Andokiai

Andokiai
Gyventojų skaičius	370–520[1]
Populiacija šalyse	Kolumbija: ~370  Peru: ?
Kalba (-os)	andokių, ispanų
Religijos	prigimtinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės	vitotai, borai

Andokiai (sav. paasiaja/pʌʌsíʌhʌ) – indėnų tauta, gyvenanti pietryčių Kolumbijoje (Kaketos ir Amazonės departamentuose), prie Kaketos ir Adučės upių, pavienių yra Peru. Populiacija ~140–150 žmonių. Andokių kalba neaiškios kilmės, laikoma izoliuota (nors spėjama esant borų-vitotų šeimos nare), skirstoma į šiaurinę ir pietinę tarmes. Taip pat vartoja ispanų kalbą, kai kurie – tupių. Išlaikę prigimtinę tikybą.

XX a. pr. andokių skirtingais skaičiavimais būta nuo 2 iki 10 tūkstančių. Vertėsi kapline-lydimine žemdirbyste (daugiausia manijokų auginimu). Gamindavo akmeninius kirvius, kuriais mainikavo su kitais indėnais. Būta patriarchalinių toteminių giminių. Kiekviena egzogaminė grupė, sudaryta iš 60–100 žmonių, gyveno viename didžiajame name (malokoje). 2–3 gimininės bendrijos galėdavo statyti malokas (bo'əkonə) greta.

XX a. pr. andokiai labai nukentėjo nuo kaučiuko prekeivių. Taip pat jų žemes nusiaubė Peru-Kolumbijos karas – 1932 m. andokiai buvo perkelti į Ikitoso apylinkes. Po karo susivieniję grįžo į savo gimtąsias žemes.

Dabar andokiai daugiausia verčiasi gerybių rinkimu prekybai (kaučiuko ir kt.). Nors XX a. pr. buvo pradėję statyti kreolinio pobūdžio namus, vėliau sugrįžo prie malokų. Apranga kreoliška. Krikščionybės priėmimo išvengė. Atgaivintos tradicinės apeigos (kaukių dėvėjimas progomis, pliekimas), išlikusi mitologija.^[2]