Emfizema

Emfizema (sen. gr. emphysema 'išsipūtimas') – oro arba dujų susikaupimas audiniuose arba organuose.[1]

Sunki emfizema

Dažniausia plaučių emfizema, jai esant nuolat didėja oro pripildomas plotas.[1] Kartais po krūtinės ląstos traumos, pažeidus stemplę, plyšus krūtinplėvei ir patekus orui į plaučių vartus atsiranda tarpuplaučio emfizema.[1] Tada oras spaudžia svarbiausias kraujagysles, širdį ir gali sukelti asfiksiją, širdies veiklos nepakankamumą.[1]

Poodžio emfizema būna, orui iš kvėpavimo takų ar stemplės plintant kaklo ir veido poodinėje ląstelienoje.[1] Paspaudus išsipūtusios odos vietą, girdėti būdingas traškėjimas.[1] Suspaudus trachėją, stambias kraujagysles, pradedama dusti.[1] Į negyvus galūnių, dubens, juosmens, sėdmenų audinius patekus anaerobinei infekcijai, audiniuose pradeda kauptis dujų – atsiranda dujinė gangrena.[1]

Pasaulyje mirtys nuo plaučių emfizemos sudaro 5 % visų mirčių.[2]

Išnašos