Frydlando apskritis
Frydlando apskritis (vok. Landkreis Friedland, nuo 1927 m. Barštyno apskritis, Landkreis Bartenstein) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Bartų Romuva.
| Frydlando apskritis Landkreis Friedland | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Karaliaučiaus apygarda | |||
| Administracinis centras | Bartų Romuva | |||
.svg){kind=small}
Istorija
Apskritis sudaryta prūsų bartų žemės viduryje iš Vokiečių ordino Frydlando ir Kroicburgo apskričių. Joje buvo 4 miestai – Bartų Romuva, Barštynas, Domnuva ir Šipenbeilis, 73 seniūnijos ir 1 valstybinis dvaras.
Po Antrojo pasaulinio karo šiaurinė apskrities dalis atiteko TSRS, didesnioji pietinė – Lenkijai.
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 42 708 | n.d. | 456 | 181 |
| 1900 | 40 908 | 39 638 | 695 | |
| 1910 | 41 556 | 40 040 | 985 | |
| 1925 | 43 189 | 41 923 | 1 028 | 139 |
| 1933 | 44 638 | 43 130 | 1 279 | 130 |
| 1939 | 48 696 | 45 937 | 1 660 | 22 |
Literatūra
- Heimat Bartenstein. Zsgest. v. Willi Piehl. 2. Auflage. Rendsburg: Möller, 1956.
- Stadt und Kreis Bartenstein. Ostpreußenblatt 19, 1968.
Šaltiniai
Nuorodos
- Kraštiečių puslapiai Archyvuota kopija 2009-09-03 iš Wayback Machine projekto.