Grimšo tema

Valteris Grimšas The Illustrated London News 1850

#3 Tiesioginis matas 5 ėjimais. Grimšo tema

Sprendinys

1. Rc8! grėsmė 2. Vc5#

1. ... Rxc8 2. Vf6 grėsmė 3. c4#

2. ... Be6 3. Vd4+! Kxd4 4. Žf5+! Kd5 5. c4#

2. … R…e6 3.Ve5#

1.... Bxc8 2. Ve5#

1.... Že6 2. Ve5#

1.... Kxd6 2.Vc5#

Grimšo tema – tai dviejų, skirtingai einančių juodųjų linijinių šachmatų figūrų tarpusavio užstojimas, jų susikirtimo laukelyje, be baltųjų figūros aukos.

Tarpusavio užstojimai naudojami tarp rikio ir bokšto, arba tarp rikio ir pėstininko.

Rikio ir pėstininko tarpusavio užstojimas vadinamas pėstininko Grimšu.

Grimšo užstojimas baltosiomis figūromis vadinamas baltuoju Grimšu.^[1]

Istorija

Temą 1850 m. atrado anglų šachmatų kompozitorius Valteris Grimšas.^[2] Jo vardu ir pavadinta tema.

Grimšo temos uždaviniai

Savitumas

Grimšo temą iliustruoja Vernerio Špekmano miniatiūra.

Po 1. Va2! baltieji grasina 2. Vg8#. Juodieji laukelį g8 nuo šio baltųjų valdovės grasinimo gali laukelyje d5 užstoti figūromis, bet tai jų negelbsti, nes po 1…. Bd5 užstojamas savas rikis laukelyje f3, todėl šis laukelio a8 nebekontroliuoja ir baltųjų valdovė skelbia matą ėjimu 2.Va8#.

Jei juodieji ginasi ėjimu 1…Rd5, jie užstoja savo bokštą laukelyje f5, todėl baltiejigali matuoti ėjimu 2.Va3#.

Grimšo tema uždavinyje gali būti naudojama ir po kelis kartus. Levo Lošinskio kompozicijoje turime trigubą Grimšą laukeliuose: b7, f6 ir g7, kuriuose susikerta trys poros linijinių figūrų.^[3]

H. Aueso uždavinyje baltojo Grimšo tema panaudota klaidinančiųjų pėdsakų fazėje, bet ji naudojama ir uždavinio tikrojo sprendinio fazėje (žr. T.R. Dosonas. Refleksinis matas dviem ėjimais).

Verneris Špekmanas
Neue Zürcher Zeitung 1959