Katalonijos kalnai

Katalonijos kalnai
Katalonijos pakrantės kalnagūbris. Montnegrės kalnas
Žemynas	Europa
Šalys	Ispanija ( Katalonija)
Aukščiausias taškas	Turo de l’Homė (1712 m)
Uolienos	granitas, kvarcitas, smiltainis, klintis
Kalnodara	hercininė kalnodara, alpinė kalnodara
Vikiteka	Katalonijos kalnaiVikiteka

Katalonijos kalnai (isp. Sistema Mediterráneo Catalán, Cordillera Catalana) – kalnai Pirėnų pusiasalyje, šiaurės rytų Ispanijoje, Katalonijoje, driekiasi nuo Ebro deltos pietvakariuose į šiaurės rytus lygiagrečiai pagal Viduržemio jūros pakrantę. Ilgis ~250 km. Aukštis siekia – 1712 m (Turo de l’Homės k., Montseni masyvas).

Sudaro dvi lygiagrečios kalnų grandinės – Katalonijos pakrantės kalnagūbris (isp. Cordillera Litoral Catalana, kat. Serralada Litoral Catalana), kurios aukštis iki 763 m (Montnegrės k.) ir Katalonijos priekrančių kalnagūbris (isp. Cordillera Prelitoral Catalana, kat. Serralada Prelitoral Catalana), kurios aukštis iki 1712 m. Kalnagūbrius skiria tektoninis slėnis. Kalni raukšliniai luistiniai, susideda iš granito, kvarcito, smiltainio, klinties, iškilę per hercininę ir alpinę kalnodaras. Yra karstinių (Santa Kovos) ir nekarstinių urvų (pvz., smiltainiuose susidaręs Serat del Vento urvas). Pietryčiuose kalnus raižo gilūs upių (Ljobregato, Tero ir kt.) slėniai.^[1] Kalnų šlaituose veši visžaliai kietalapių miškai (juose auga ir kamštiniai ąžuolai, kaštainiai, bukai, alepinės pušys, pinijos) bei makija, papėdėse – alyvmedžių plantacijos, vynuogynai, sodai, kukurūzų, kviečių pasėliai.^[2]

Rytinė Katalonijos kalnų papėdė tankiai apgyvendinta – ten įsikūrusi Barselona ir jos priemiesčiai.

• 
  Godalio aukštuma. Katalonijos pakrantės kalnagūbris
• 
  Maneskalos kalnas. Katalonijos priekrančių kalnagūbris
• 
  Montseni masyvas
• 
  Miškai Katalonijos priekrančių kalnagūbryje