Telura

Telura (lot. Tellūs) – Žemės personifikacija romėnų mitologijoje; dar vadinta Terra Mater („MotinaŽemė“).^[1] Jos atitikmuo graikų mitologijoje – Gaja.^[2]

Neretai minima priešpriešinant Jupiteriui (dangaus dievui), siejama su dievu Dis ir manais.^[2] Prisiekdami Teluros ar požemio pasaulio dievybių vardu, žmonės rankas ištiesdavo žemyn; prisiekiant Jupiterio vardu, rankos būdavo ištiesiamos aukštyn.^[2]

Pasakojama, kad per karą su pikentijais mūšio metu įvyko žemės drebėjimas; konsulas Publijus Sempronijus Sofas paliepė toje vietoje, kur stovėjo Spurijaus Kasijaus namas (gatvėje, vedančioje į Carinae), pastatyti Telurai šventyklą.^[2]

Šios deivės garbei balandžio 15 d. būdavo švenčiamos Fordikidijos arba Hordikalijos (iš lot. hordus arba fordus – „veršinga karvė“).^[2] Žmonės Telurai aukodavo per sėją ir atėjus laikui nuimti derlių, ypač tuomet, kai šeimos narys mirdavęs jo deramai nepagerbus (būtent Telura turėjusi priimti jį į savo prieglobstį).^[2]

Per Telurai skirtą šventę bei jai aukojant žyniai melsdavosi ir vyriškajai Žemės dievybei, vardu Tellumo.^[2]