Trombopoetinas

Trombopoetinas – hormonas, glikoproteinas, skatinantis megakariocitų aktyvumą kaulų čiulpuose ir reguliuojantis trombocitų sintezę.

Sintezė organizme

Trombopoetinas gaminamas daugiausiai kepenyse, nedideliais kiekiais ir inkstuose bei kaulų čiulpuose. Skirtingai nei eritropoetinas, trombopoetinas sintetinamas stabiliu greičiu, o sintezė reguliuojama per jo receptorius. Kraujyje trombopoetinas cirkuliuoja laisvas ir susijungęs su trombocitais. Prie trombocitų prisijungęs hormonas nėra efektyvus ir suardomas kartu su trombocitais per 7–10 dienų. Esant dideliam trombocitų skaičiui (trombocitozei) sujungiamas didesnis hormono kiekis, todėl trombocitų gamyba stimuliuojama mažiau. Sumažėjus trombocitų skaičiui didėja laisvai cirkuliuojančio trombopoetino kiekis, todėl skatinama trombocitų sintezė.

Veikimo mechanizmai

Trombopoetinas veikia ne tik megakariocitus, bet ir kamienines kaulų čiulpų ląsteles[1]. Trombopoetinas jungiasi prie receptoriaus kaip ligandas ir stimuliuoja jas per JAK2 signalo perdavimo kelią. Efektyvus yra tik laisvai cirkuliuojantis hormonas, nesujungtas su trombocitais.

Naudojimas medicinoje

Trombopoetinas kaip vaistas nėra stabilus junginys, be to jį sunku skirti ligoniams, todėl sukurti sintetiniai trombopoetino receptorių agonistai (eltrombopagas ir romiplostimas), kurie gali būti skiriami sergant imunine trombocitopenine purpura ir kitomis ligomis, kurioms būdinga trombocitopenija[2].

Šaltiniai