Urbanistinė akupunktūra
Urbanistinė akupunktūra – tai teorija, derinanti miestų planavimą su tradiciniu kinų medicinos būdu – akupunktūra.[1] Šiuo metodu miestas įsivaizduojamas kaip gyvas, kvėpuojantis organizmas, ir išskiriamos vietos, kurias reikia gydyti. Aplinkai draugiškos intervencijos tokiu būdu tarnauja kaip adatos, atgaivinančios visumą, gydant tam tikrus taškus.[2]
Paprastai tariant, urbanistinė akupunktūra reiškia koncentravimąsi į mažas, subtilias, vietine iniciatyva atsirandančias intervencijas, kurios įsikinko bendruomenės energiją ir nukreipia ją pozityvia kryptimi, gydydamos urbanistines rūdis ir gerindamos miestovaizdį. Tai yra alternatyva didelėms, valdžios inicijuotoms mega-intervencijoms, kurios urbanistinės akupunktūros šalininkų teigimu paprastai reikalauja didelių savivaldybės investicijų ir navigacijos tarp nesibaigiančių biurokratinių kliūčių.[3]
Marco Casagrande’s urbanistinės akupunktūros mokykla
Suomių architekto ir socialinio teoretiko Marco Casagrande išvystyta urbanistinės architektūros mokykla vengia didelių miesto atnaujinimo projektų, pirmenybę suteikdama lokalesniam bendruomenės masteliui. Šiais nedidelio biudžeto ir ribotų resursų laikais taškiniu gydymu pagrįstas metodas siūlo demokratiškus ir pigius sprendimus miesto gyventojams.[4] Casagrande mato miestus kaip kompleksiškus organizmus, kuriuose cirkuliuojančios ir persidengiančios energijos srovės lemia miestiečių veiksmus, o tuo pačiu ir miesto vystymąsi. Kombinuodamas gamtosaugą ir urbanistinį projektavimą, Casagrande kuria taškinio miesto energijos stimuliavimo metodus, skatindamas ekologiškai darnų miesto vystymąsi į taip vadinamą „trečiosios kartos miestą“, arba post-industrinį miestą. Ši teorija yra išplėtota Taivano Tamkang universiteto kartu su Griuvėsių akademija (angl. Ruin Academy) – Casagrande’s iniciatyva Taivano Taipėjaus mieste įkurtu nepriklausomu tarpdisciplininių tyrimų centru.[5]
Casagrande apibūdina urbanistinę akupunktūrą kaip:
- Kolektyvinio jausminio miesto intelekto architektūrinę manipuliaciją. Į miestą žiūrima kaip į daugiamatį jautrų gyvą energijos organizmą. Urbanistinės akupunktūros tikslas yra prisiliesti prie šios gyvybės ir ją stimuliuoti.[6]
- Jautrumą atrasti kolektyvinius chi energijos srautus po vizualiu miesto kūnu ir reaguoti į karštuosius chi taškus. Architektūros vaidmuo šiuo atveju yra gaminti adatas urbanistiniam chi.[7]
- Piktžolę, įsišaknijančią mažiausiame asfalto plyšyje, ir galiausiai suskaldančią miestą. Jos poveikio jėga yra absoliuti, apjungianti žmogaus prigimtį su gamta.[8]
Urbanistinė akupunktūra atveria duris neribotai kūrybai ir laisvei. Kiekvienas miestietis yra įgalintas prisijungti prie kūrybinio proceso ir išlaisvintas naudoti miesto erdves bet kokiam tikslui, formuoti savo aplinką pagal asmeninius troškimus ir vaizduotę.
Urbanistinės akupunktūros apraiškos urbanistikos teorijoje ir praktikoje
Urbanistinė akupunktūra turi šiek tiek panašumų su naujojo urbanizmo koncepcija – taktiniu urbanizmu. Taktinis urbanizmas remiasi vietiniais resursais, o ne kapitalui imliomis savivaldybių programomis.[9] Jis skatina gyventojų įtraukimą į procesus: jie raginami patys kurti bei rūpintis savo aplinka. Šie maži pasikeitimai, taktinio urbanizmo šalininkų teigimu, kelia bendruomenės dvasią ir katalizuoja miestų atgyjimą.
Jaime Lerner’is, buvęs Kuritibos miesto meras, siūlo urbanistinę akupunktūrą kaip ateities sprendimą šiuolaikinėms urbanistinėms problemoms. Anot jo, koncentruodamiesi į labai siaurus taškus, inicijuojamas pozityvus efektas platesnei visuomenės daliai. Urbanistinė akupunktūra grąžina žemės nuosavybės teisę visuomenei, ir pabrėžia bendruomenės svarbą. Bendruomenė vystosi ir realizuoja save per taškines intervencijas miestuose, kurios gali būti įvykdomos greitai, realizuojant esamą energiją ir sukuriant pozityvų vilnijantį efektą[10]It involves pinpointed interventions that can be accomplished quickly to release energy and create a positive ripple effect.[11]:Tikiu, jog medicininė ”magija” gali ir turi būti pritaikoma miestuose, kadangi daug jų serga ir kai kurie beveik mirtinai. Kaip medicinai reikalingas gydytojo ir paciento bendravimas, taip ir urbanistikoje būtina priversti miestą reaguoti; bakstelėti tam tikras vietas tokiu būdu, kuris gali padėt išgydyti, pagerinti ir sukelti pozityvias grandinines reakcijas. Gaivinant organizmą, būtina jį priversti veikti kitaip.[12]
Taivano architektas ir akademikas Ti-Nan Chi vysto mikrourbanizmo teoriją. Jis tyrinėja pažeidžiamą ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingą šiuolaikinių pasaulio miestų pusę, kuri dažnai būna užmiršta ir palikta likimo valiai, tačiau, anot jo, būtent ten randami autentiški miesto bruožai. Šiuose taškuose jis siūlo mikro-projektus, įtraukiant bendruomenę skirtinguose lygmenyse, siekiant išspręsti konfliktus tarp žemės savininkų, kaimiečių ir visuomenės.[13]
Urbanistinė akupunktūra mene
Amerikiečių menininkas Gordon Matta-Clark yra pasižymėjęs tuo, jog išvystė sistemą, skirtą aptikti „sergančias“, rekalaujančias intervencijų vietas miesto aplinkoje – tai yra pirmasis urbanistinės akupunktūros žingsnis.[14]
Taškinė ekologinė restauracija
Kalbant apie ekologinės pusiausvyros atkūrimą industriniuose miestuose, miesto akupunktūra gali įgauti spontaniškos ir dažnai nelegalios urbanistinės daržininkystės ar bendruomenės sodų formą, „prakiurdydama“ mechanišką ir reguliarų miesto audinį ir kurdama darnesnį santykį su natūralia aplinka. Taip pat akupunktūros taškai gali veikti kaip eko-slėniai, surinkdami supančio miesto atliekas, jas išvalydami ir perdirbdami. Tokie taškai, ypač prie upių, galėtų talpinti požeminius vandens rezervuarus ir saugoti miestą nuo potvynių, kaip kempinės sugerdami vandens perteklių bei jį išvalydami biologiniais filtrais.[15] Urbanistinė akupunktūra yra manipuliavimas urbanistine energija, kuriant darnesnį miestą, kurį Marco Casagrande pavadino „trečiosios kartos miestu“.
Projektai
Treasure Hill, Marco Casagrande
Šaltiniai
Nuorodos
- Mikro urbanizmas Archyvuota kopija 2012-04-26 iš Wayback Machine projekto.
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |