Kuyawinu risirwa

(Cuyabeno fauna risirwa-manta pusampusqa)
Kuyawinu risirwa
Kuyawinu risirwapi, Ikwadur
Mama llaqta: Ikwadur
TiyaySukumpiyu marka, Putumayu kiti; Orellana marka, Awariku kiti;
Tinkurachina siwikuna0°07′00″S 75°50′00″W
Hallka k'iti k'anchar603.380 ha
Hanaq kay200 - 280 m
Kamasqa wata26 ñiqin anta situwa killapi 1979 watapi
Karu puriqkuna / wata:
Pacha suyu:UTC-5
Llika tiyananwww.ambiente.gob.ec

Kuyawinu risirwa (kichwa simipi: Sacha aychakuna mirankapa wakachira Kuyabeno pampa; kastilla simipi: Reserva de Producción Faunística Cuyabeno) suyuqa amachasqam kachkan, Ikwadur mama llaqtapi, Sukumpiyu markapi, Putumayu kitipi, Orellana markapipas, Awariku kitipi.

Allpa saywachi

Uywakuna

Puhuyu (Inia geoffrensis)
Shanshu (Opisthocomus hoazin)
P'uchqu qucha

Ñuñuq uywakuna

Kuyawinu pampapiqa kay ñuñuq uywakunam kawsanku:[1]

  • Q'arachupa (ordo DIDELPHIMORPHIA, familia Didelphidae):
    • Yaku chaha (Chironectes minimus)
    • Sinik (Didelphis marsupialis)
    • (Marmosops noctivagus)
    • Ayntaka (Metachirus nudicaudatus)
  • Masu (CHIROPTERA)
    • (Phyllostomidae)
      • (Artibeus lituratus)
      • (Artibeus phaeotis)
      • (Carollia brevicauda)
      • (Carollia castanea)
      • (Carollia perspicillata)
      • (Glossophaga soricina)
      • (Phyllostomus elongatus)
      • (Phyllostomus hastatus)
      • (Platyrrhinus brachycephalus)
      • (Platyrrhinus infuscus)
      • (Rhinophylla fischerae)
      • (Sturnira lilium)
      • (Sturnira magna)
      • (Sturnira spp.)
      • (Tonatia saurophila)
    • (Vespertilionidae)
      • (Eptesicus brasiliensis)
      • (Myotis albescens)
      • (Myotis riparius)
  • (EDENTATA)
    • (Bradypodidae)
      • (Bradypus variegatus)
    • Khirkinchu (Dasypodidae)
    • (Megalonychidae)
      • (Choloepus didactylus)
    • (Myrmecophagidae)

Pisqukuna

Challwakuna

P'uchqu qucha

Kuyawinu pampapiqa kay challwakunam kawsanku:[2]

  • Allqu challwa (Acestrorhynchus lacustris)
  • Chucha challwa (Acestrorhynchus microlepis)
  • Yanipa sitimu (Laemolyta taeniata)
  • Muru sitimu (Leporinus aripuanaensis)
  • Yana yulilla (Rhytiodus argenteofuscus)
  • Siksi sapamama (Brachychalcinus copei)
  • Katupa (Brycon cephalus)
  • Kutu paña icha muyu paña (Pygocentrus nattereri)
  • Chumpi (Brachyhypopomus brevirostris)
  • Panka yayu icha chuya chumpi (Eigenmannia virescens)
  • Wira yayu icha yana chumpi (Sternopygus macrurus)
  • Maparanu (Auchenipterus ambyiacus)
  • Puka shiruri (Dianema longibarbis)
  • Muru shiruri (Megalechis personata)
  • Shirari (Hypostomus fonchii)
  • Kaspi kawa (Hypostomus pyrineusi)
  • Tiwampa (Limatulichthys griseus)
  • Muru muta icha chuya muta (Calophysus macropterus)
  • Muru gasi (Pimelodus ornatus)
  • Palabarbas icha digamu (Pinirampus pirinampu)
  • Uputasa icha puka umuruku (Aequidens tetramerus)
  • Sisu umuruku (Apistogramma cacatuoides)
  • Qarawasu (Astronotus ocellatus)
  • Pifano umuruku (Chaetobranchus flavescens)
  • Tukunari (Cichla monoculus)
  • Puka añashuwa (Crenicichla anthurus)
  • Yana añashuwa (Crenicichla proteus)
  • Panka umuruku (Heroina isonycterina)
  • Kasha umuruku (Heros efasciatus)
  • Birdi umuruku (Hypselecara temporalis)
  • Yana umuruku (Laetacara flavilabris)
  • Pikanu umuruku (Satanoperca jurupari)

Kaypipas qhaway

Pukyukuna

Hawa t'inkikuna

Ikwadurpi amachasqa sallqa suyukuna
Mama llaqta parkikuna: Cajas · Llanganati · Machalilla · Podocarpus · Qutuphaqsi · Sankay · Sumaku Napu - Galeras · Yakuri · Yasuni · Yawatisuyu
Risirwakuna: Antisana · Arinillas · Chimpurasu · Churuti · Cofán Bermejo · El Salado · El Ángel · Illinisa · Kayampi Kuka · Kayapas Mataje · Kutakachi Kayapas · Kuyawinu · Limunqucha · Mache Chindul · Pasochoa · Pululawa · Santa Klara wat'a · Sunqu wat'a · Yawatisuyu