Nuorvegėjė
| Kongeriket Norge Kongeriket Noreg | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Valstībėnė kalba | nuorvegu Bokmål ė Nynorsk | ||||
| Suostėnė | Uosls | ||||
| Dėdliausis miests | Uosls | ||||
| Valstībės vaduovā | Harolds V Karalios Jonas Gahr Støre Premjeras | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns | 323 207[1] km² (67) 5,7% | ||||
| Gīventuoju - 2023 lėipa (progn.) - Tonkoms | 5 550 203[2] (120) 14,4 žm./km² (213) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou | 2006 (progn.) 207,30 mlrd. $ (40) 47 800 $ (4) | ||||
| Valiota | Nuorvegėjės kruona | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos | UTC +1 UTC +0 | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta Pripažėnta | Konstitucėjės paskelbėms 1814 1814 | ||||
| Interneta kuods | .no | ||||
| Šalėis tel. kuods | 47 | ||||
Nuorvegėjė aba Norvegėjė (pėlns ožvadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuorvegėškā Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežiounas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 15 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 357 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.[3]
| # | Apskrėtis 2024 | Admėnėstracėnē cėntrā |
|---|---|---|
| 3 |  Uosls | Uosls |
| 11 |  Rogalands | Stavangerės |
| 15 |  Miuorė ė Romsdalis | Muoldė |
| 18 |  Nuordlands | Bodė |
| 31 |  Østfold | Sarpsbuorgs |
| 32 |  Akeškiūsos | Uosls |
| 33 |  Bioskeriuds | Dramens |
| 34 |  Innlandet | Hamars |
| 39 |  Vestfuolds | Tiuonsbergs |
| 40 |  Telemarks | Šėins |
| 42 |  Agderis | Krėstēnsands |
| 46 |  Vestland | Bergens |
| 50 |  Triuondelags | Stėincherės |
| 55 |  Tromsos | Tromsė |
| 56 |  Fėnmarks | Vadsė |
Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):
- Pėitū žemes (Sørlandet),
- Rītū žemes (Østlandet),
- Vakarū žemes (Vestlandet),
- Trendelags (Trøndelag) ė
- Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).
Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.
Akanuomėka
Nuorvegėjė ī magtīngas akanuomėkas Valstībė. Tor sava valiuta Nuorvegėjės kruona. Nuorvegėjė īr vėsina glabniausiu svietas naptas ė gamtėniu doju ėškasieju ė akspartoutuoju. Nuorvegėjuo ī dėdlē mėzerna kuoropcėjė, kas lēd grētā vīstītėis akanuomėka ė parīmt ė tākīt ėnuovacėjės.
Svēkatas sėstema
Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.
Šaltėnē
| Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |
