Rosėjė

Rosėjė tora gausoma gomtuos ėštekliu, truopnē dėdli šmuota naptas, gamtėniu doju, auksa, onglėis, gelžėis rūdas, brinkūliu ė tēp tuoliau. Vēk daug sonkiuosės pramuonės (mašėnu, metalorgėjės, metala ėšdėrbėma, kemėjės), tepuogė jiedė, alektruonėkas dėrbīklu, ondens, šėlomėniu ėr kondoulėniu alektrėniu. Plietuojams žemės ūkis – rosā augėn javus, sokrėnius ronkuolius, vāsmedius, grėkus; dėdlē svarbė ī žvejība, medė kėrtėms ėr ėšdėrbėms.

Rosėjuo dėdlis parskīrėms palē žmuoniū baguotoma – ī dėdlē baguotu žmoniū, katrėi valda daugoma šalėis ūkė, vuo kėtūm gīvenėma līgis, pamieravus so baguotēs, biednos.

Rosėjė īr dėdliausė Svieta valstībė, katruos terituorėjė ēn par Euruopa ė Azėjė.

Sobjektā

Rosėjė īr federacėnė valstībė. Federacėjė sosīded ėš 85 federacėjės sobjektu^[3]. 1993 m., prėjiemos Rosėjės Kuonstėtocėjė bova 89 federacėjės sobjektā, bat anū skaitlios somenka apjūngont anūs. Pū nalagaliuos Krīma aneksėjės bova prajūngtė da do sobjekto – Sevastuopuolis ė Krīma respoblėka, a per 2022 m. Rosėjės invazėjė i Ukraina — da daugiau rītėnės Ukrainas žemiu.

Federacėjės sobjektu sārašos:(skliaustūs nuruodīts sobjekta cėntros):

• 22 respoblėkas:
  • Adīgiejė (Mākuops),
  • Altajos (Guorna Altajsks),
  • Baškėrėjė (Ofa),
  • Borētėjė (Olan Ode),
  • Chakasėjė
  • Čečienėjė (Gruozns),
  • Čiovašėjė (Čebuoksarā),
  • Dagestans (Machačkala),
  • Ėngošėjė (Magasos),
  • Jakotėjė aba Saka (Jakotsks),
  • Kabarda-Balkarėjė (Nalčėks),
  • Kalmokėjė (Elėsta),
  • Karačerkāju Čerkesėjė (Čerkesks),
  • Karelėjė (Petruozavuodsks),
  • Kuomėjė (Sīktīvkars),
  • (laikėnā okupouts) Krīms (Sėmferuopuolis),
  • Maararėjba Marij El (Juoškar Uola),
  • Muordvėjė (Saransks),
  • Šiaurės Uosetėjė aba Alanėjė (Vladėkaukazs),
  • Tuotuorėjė aba Tatarstans (Kazanė),
  • Tova (Kīzīls),
  • Odmortėjė (Ėževsks);

• 9 kraštā:
  • Altajaus krašts (Barnaols),
  • Chabaruovska krašts (Chabaruovsks),
  • Kamčiatkas krašts (Kamčiatkas Petruopavluovsks),
  • Krasnodara krašts (Krasnodars),
  • Krasnojarska krašts (Krasnojarsks),
  • Permės krašts (Permė),
  • Prėmuorės krašts (Vladėvuostuoks),
  • Stavruopuole krašts (Stavruopuolis);
  • Ožbaikalės krašts (Čėta);

• 46 srėtīs;
  • Amūra srėtės (Blaguoveščenskos),
  • Archangelska srėtės (Archangelsks),
  • Astrachanės srėtės (Astrachanė),
  • Belguoruoda srėtės (Belguoruods),
  • Brianska srėtės (Briansks),
  • Čeliabinska srėtės (Čeliabinsks),
  • Irkotska srėtės (Irkotsks),
  • Ivanuova srėtės (Ivanuovs),
  • Jaruoslavlė srėtės (Jaruoslavlis),
  • Kaliningrada srėtės (Karaliaučios),
  • Kalugas srėtės (Kaluga),
  • Kemeruova srėtės (Kemeruovs),
  • Kiruova srėtės (Kiruovs),
  • Kuostruomas srėtės (Kuostruoma),
  • Korgana srėtės (Korgans),
  • Korska srėtės (Korsks),
  • Lenėngrada srėtės (Sankt Peterborgs),
  • Lipecka srėtės (Lipecks),
  • Magadana srėtės (Magadans),
  • Maskvuos srėtės (Maskva),
  • Murmanska srėtės (Murmansks),
  • Naugarda srėtės (Naugards),
  • Novosibirska srėtės (Novosibirsks),
  • Omska srėtės (Omsks),
  • Orenborga srėtės (Orenborgs),
  • Orijola srėtės (Orijols),
  • Penzas srėtės (Penza),
  • Pskova srėtės (Pskovs),
  • Rostova srėtės (Rostovs šalėp Dona),
  • Riazanės srėtės (Riazanė),
  • Sachalina srėtės (Južna Sachalinsks),
  • Samaras srėtės (Samara),
  • Saratova srėtės (Saratovs),
  • Smolenska srėtės (Smolensks),
  • Sverdluovska srėtės (Jekaterėnborgs),
  • Tambova srėtės (Tambovs),
  • Tiumenės srėtės (Tiumenė),
  • Tumska srėtės (Tomsks),
  • Tulas srėtės (Tula),
  • Tverės srėtės (Tverė),
  • Oljanovskola srėtės (Oljanovsks),
  • Vladėmėra srėtės (Vladėmėrs),
  • Vuolgograda srėtės (Vuolgograds),
  • Vologdas srėtės (Vologda),
  • Voroneža srėtės (Voronežos),
  • Žemotėnė Naugarda srėtės (Žemotėnis Naugards);

• 3 federacėnė glabnoma miestā:
  • Maskva,
  • Sankt Peterborgs,
  • Sevastuopuolis (de facto);

• 1 autuonuomėnė srėtės:
  • Žīdu autuonuomėnė srėtės (Biruobėdžans);

• 4 autuonuomėnės apīgardas:
  • Čiokčiu (Anadīrė),
  • Chantu-mansiu (Chanti Mansėjsks),
  • Jamala nencu (Salechards),
  • Nencu (Narjan Mars)

Miestā

Rosėjuo īr daugiau kāp 1100 miestu ė miesteliu. Žemiau pateikams sārašos dėdliausiu miestu:

Rosėjės koltūras sosėskvarmava itakuojė šalėis istuorėjė, geuograpėnė vėita, terituorėjės ėšsėplietėms, vieras ė socialėnės tradicėjės ė vakarū koltūra. Rosėjės literatūra ė fėluosuopėjė palėka dėdli duovi Euruopas mėslīsenas vīstėmoisė. Vėsam svietė žėnuomė ė ivairias kalbas pargoldītė Tuolstuojė, Antuona Čechuova, Fiuoduora Duostuojėvskė, Michaila Bulgakuova kūrėnē ė Aleksandra Poškėna puoezėjė īr. Rosā tēpuogė pavēkė klasėkėnė mozėka (žėnuomiausi kompozėtuorē Piotros Čeikovskis, Sergiejos Rachmaninuovs), baleta, arkitektūra, tapīma ė kina. Šalės bova pėrmeivė kosmuosa tīrėniejėmūs. Rosėjuo keravuojama 30 UNESCO pavelda objektu (19 anū prigol koltūras paveldou). Galuop dėdlė rosu diaspuora ožrobežiuo prisėdiejė platėnont Rosėjės koltūra aplinkou svieta.

Rosėjė pėrma lėika palėka mėnavuota 836 m. Per sava istuorėjė egzėstava kāp Rosiuos konėgākštīstės, Kijeva Rosiuos šmuots, Rosėjės carīstė, Rosėjės imperėjė, Suovietu Rosėjė, SSRS ė Rosėjės Federacėjė. XIII o. anou ožpoulė ė pavergė monguolā totuorē. Nu anū jonga rosā galotėnē pasėliuosava pu 240 metu. XVII o. pabėnguo–18 o. pradiuo Rosėjės cars Petros Pėrms pradiejė drastėškas refuormas Rosėjės muodernėzavėmou. Anam valdont Rosėjė palėka imperėjė.

2022 m. vasarė pabėnguo ožpoulė Ukraina.