JAV
| United States of America | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Valstībėnė kalba | nenostatīta (tėktās kai katruos valstėjuos) Faktėškā - onglu kalba | ||||
| Suostėnė | Vašingtons | ||||
| Dėdliausis miests | Niujorks | ||||
| Valstībės vaduovā | Džo Baidens Prezidėnts Kamala Haris Viceprezidėnts | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns | 9 631 418 km² (3) 4,875% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms | 298 444 215 (3) 30,99 žm./km² (139) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou | 2005 (progn.) 12 410,00 mlrd. $ (1) 42 000 $ (4) | ||||
| Valiota | JAV duoleris ($) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos | nuo UTC-5 iki UTC-11 taikuoms na vėsor | ||||
| Naprīgolnoms Paskėlbta Pripažėnta | nu Jongtėnės Karalīstės 1776 lėipas 4 1783 rogsiejė 3 | ||||
| Interneta kuods | .US .UM .EDU .GOV .MIL | ||||
| Šalėis tel. kuods | 1 | ||||
.svg)
JAV (pėlns pavadėnėms - Jongtėnės Amerėkas Valstėjės, onglėškā: United States of America, USA) - valstībė Šiaurės Amerėkuo. JAV prasided vėinam šmuotė pri Atlanta ondėnīna ė bėngas pri Ramiuojė ondėnīna. Nu 1959 m. ligė daba tor 50 valstėju. JAV prigol terituorėjės Karėbū jūruo (Puerto Riks) ė Ramejėm ondėnīnė (Mėdviejos, Guams). Magtīngiausė svieta akuonuomėka. Palē pluotībė ė palē gīvėntuoju skaitlio svietė īr tretė.
Istuorėjė
1607 m. Šiaurės Amerėkuo ikorta pėrmuojė onglu koluonėjė - Džeimstauns Virdžinėjuo. 1626 m. uolandā ikūrė Nauja Amsterdama, paskiau palėkosi i Niojuorka.
Geograpėjė
Vėsa glabna Jongtėniu Amerėkas Valstėju terituorėjė pargoldīta vakarū posrotolie: ana tēsos nu Ramejė ondėnīna pakrontės vakarūs ligė Atlanta ondėnīna rītūs. Pėitrītiūs valstībē atsėver Meksėkas ilonka, pėitūs ana tor robežio so Meksėka ė šiaurie - so Kanada.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
JAV valstėjės (skliaustūs suostėnė ė JAV pašta sėstemuo nauduojams žīmiejėms):
Puolitėnė sėstema
Šalės - federacėjė. Jongtėnėms Amerėkas Valstėjėms prigol 50 valstėju, torontiu rėbuota autonuomėjė, bo federacėnē istatīmā tor pėrmenībė prīš valstėju istatīmus. Valstėjės atskėrā sprend vėdėnius rēkalus, sosėjosius so nūsavībė, sossėikėmo, verslo, valstėjės baudemoujo kuodekso, darba sālīguom.
Nu 1856 m. vėsuotėniu rėnkėmu šalie duomėnou dvė dėdlė partėjė: JAV demuokratu partėjė (pradė - 1824 m.) ė JAV respoblėkuonu partėjė (pradė - 1854 m.)
JAV īr terp vėina itakėngiausiu akuonuomėnio, puolitėnio ė karėnio puožiūrio svieta šalės, noulatėnė JT Saugoma Tarības narie. Glabna JT būstėnė tēpuogė īr Niojuorkė. Daug svieta šaliū tor ambasada Vašėngtuonė ė JAV īr isteigosės ambasadas daugomuo svieta šaliū. Šalīs, so katruom JAV nie ožmezgosės dėpluomatėniu santīkiu - Butans, Irans, Šiaurės Kuoriejė, Sėrėjė, Taivans ė Palestėna.
Žmuonis
Dėdliuojė dalės ėš 300 mėlėjuonu JAV gīventuoju kėlėn ėš imėgrontu, atvīkosiu nu Euruopas. Aple 12,9% gīventuoju īr afroamerėkėitē, daugoma anū īr kėlėn ėš vergū, atvežtū i šali XVII-XVIII omžiūs. Gīven gers šmuots žmuoniū, katrėi īr kėlėma nū Luotīnū Amerėkas ė Azėjės valstībiu.
| Dėdliausė miestā | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vėita palē dėdoma | Miests | Valstėjė | Gīvėntuoju skaitlios[1] | Metruopuolėnės srėtėis vėita | Gīvėntuoju skaitlios metruopuolėnie srėtie[2] | |||||
| 1 | Niujorks | Niujorks | 8 250 567 | 1 | 18 818 536 | |||||
| 2 | Los Andžels | Kalifornėjė | 3 849 378 | 2 | 12 950 129 | |||||
| 3 | Čikaga | Ilinuojos | 2 833 321 | 3 | 9 505 748 | |||||
| 4 | Hiustons | Teksasos | 2 169 248 | 6 | 5 539 949 | |||||
| 5 | Finiksos | Arizona | 1 512 986 | 13 | 4 039 182 | |||||
| 6 | Filadelfėjė | Pensilvanėjė | 1 448 394 | 5 | 5 826 742 | |||||
| 7 | San Antonėjs | Teksasos | 1 296 682 | 29 | 1 942 217 | |||||
| 8 | San Diegs | Kalifornėjė | 1 256 951 | 17 | 2 941 454 | |||||
| 9 | Dalasos | Teksasos | 1 232 940 | 4 | 6 003 967 | |||||
| 10 | San Chosė | Kalifornėjė | 929 936 | 30 | 1 787 123 | |||||
| 2006 m. doumenīs | ||||||||||
Koltūra
Daugiakoltūrė šalės, katruo sogīven daug ivairiu etnėniu gropiu. Mažne vėsė amerėkėitē ė anū prabuotē atvīka i šali per pastarus 500 metu, ėšskīros vėitėnius indienus ė havajėitius, katrėi daba sodara mizerna mažoma. Vīraujontė Amerėkas koltūra īr skaituoma Vakarū koltūra, katruos pamats - Euruopas migrantu ė Afrėkas vergū atsėvežtas tradicėjės.
Pradedont XX omžiom dėdlis šmuots JAV kėna pramuonės bova sokoncentrouta Holivudė ė ano apīlėnkiesė. Dėdliuosės Holivuda kėna stodėjės sosoka daugiausē kuomercėškā nusėsekosiu fėlmu („Žvāzdiū vainas” (1977 m.), „Titaniks”(1997 m., kėtė. Šėndėi Holivuda fėlmā tuliaus duomėnou svieta kėna indostrėjės rėnkuo.
Nuors daugomā amerėkėitiu patėnk veizietė televizėjė, šalie tēpuogė ėšpuopolēriėjė Youtube. Ba internetėniu puortalu ėr interneta paėiškuos sėstemu JAV dėdlē puopoliarė īr Facebook, Yahoo, Amazon, Twitter ė Vikipedėjė.[3]
Puopolērė mozėka JAV vīsties skėrtėngā nu Euruopas tendencėju. Čiuonās mozėka paveikė afroamerėkėitiu rėtmėka ė līrėka. Pėitėnie JAV atsėrada bliozos, XX o. pradiuo Luisos Armstrongs ė Djuks Elingtons davė pradė džēzou. 1920–1960 m. ėškėla kantri, rėtmenbliozos (R&B) ėr ruokenruols. XX o. septėntamė dešimtmetie Bobs Dīlans ėškėlo kāp vėins poikiausiu JAV dainiu autuoriu. Džeimsos Brauns inešė glabna duovi, ka atsėrastom fank stėlios. Kėtė JAV sokortė cielam svietė žėnuomė stėlē - Hip hops ė hausos (onglėškā: House). JAV pop žvaizdės, kāp ontās Elvis Preslis, Maiklos Džeksuons e Madona palėka žėnuomās cielam svietė.[4]
Šaltenē
Nūruodas
- Uofėcēlos JAV vīriausībės portals Vīriausībėniu svetainiu tėnklos
- Istuorėnē dokumentā
- Api JAV alektruonėnie enciklopedėjuo Encyclopaedia Britannica
| Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Antėgva ėr Barbuda | Bahamas | Barbaduosos | Belėzos | Duomėnėka | Duomėnėkas Respoblėka | Grenada | Haitės | Huondūrs | Jamaika | JAV | Kanada | Kosta Rika | Kuba | Meksėka | Nėkaragva | Panama | Salvaduors | Sent Kitsos ėr Nevis | Sent Liusėjė | Sent Vinsents ėr Grėnadinā | Trinidads ėr Tuobags |
