Ašaros – skaidrus, bespalvis, sūraus skonio vandeningas skystis, kurį gamina ašarų aparato (lot.apparatus lacrimalis) sekrecinė dalis, susidedanti iš ašarų liaukos ir pagalbinių ašarų liaukučių. Ašaras surenkančią dalį sudaro: ašarinės akutės, ašarų kanaliukai, ašarinis maišelis ir ašarinis latakas. Ašarų liauka yra viršutiniame išoriniame akiduobės kampe. Ją sudaro šakoti vamzdeliai. Jungiamojo audinio pertvarėlės liauką dalija į daugelį skiltelių, kuriose yra liaukučių. Ašarų liauka gamina ašaras, kurios latakėliais nuteka į ašarų maišelį ir kanalėlius. Jiems prisipildžius ašaros pradeda riedėti skruostais. Per dieną pasigamina 1-1,5 ml ašarų. Žmogui miegant, ašaros nesigamina. Ašarose yra 97,8 proc. vandens, 0,85 proc. druskų ir kt. Jos yra šarminės reakcijos, pasižymi baktericidinėmis savybėmis.
Ašarų ligos sudaro 6-10 proc. visų akių ligų. Dažniausiai ašarų aparato pakitimai pasireiškia ašarojimu arba tokia būsena, kai ašarų mažai ar jų visai nėra. Dėl nepakankamai susiformavusios liaukos būna ašarų liaukos anomalijos. Vaikai ir jauni žmonės dažniau serga ūmiu ir lėtiniu ašarų liaukos uždegimu ir kt.
