Flamandų tarmės, flamandų kalba (angl.Vlaams) – neoficialus, tradicinis olandų kalbos varianto, naudojamo flamandų Belgijoje, pavadinimas, taip pat flamandų kalba arba tarme vadinami Belgijoje (Flandrijos ir Briuselio regionuose) ir Pietų Nyderlanduose naudojami olandų kalbos dialektai ar dialektų grupės. Oficiali kalba tiek Flandrijoje, tiek Nyderlanduose yra olandų kalba.
Pavadinimas kilęs nuo viduramžių Flandrijos grafystės. Kalbančiųjų skaičius – apie 5,5 mln. Flamandiškasis variantas nuo bendrinės olandų kalbos skiriasi daugeliu fonetikos ir leksikos ypatybių.[reikalingas šaltinis] Yra vakarų, rytų, Brabanto ir Limburgo patarmės. Seniausi flamandų kalbos paminklai datuojami XI a. Literatūrinė flamandų kalba susiformavo XIX a. Vartojami lotyniški rašmenys.
Pasvirusiu šriftu pažymėtos nykstančios arba mirusios kalbos, paryškintu šriftu pažymėtos bendrinę formą turinčios kalbos. *Germanų prokalbė yra hipotetinė kalba, iš kurios išsivystė dabartinės germanų kalbos ir tarmės.
