Gerojo samariečio įstatymas
Įrankiai
Bendra
Spausdinti/eksportuoti
![]() | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gerojo samariečio įstatymas – įstatymų rinkinys, reguliuojantis pirmosios pagalbos suteikimą. Vienas iš įstatymo ypatumų – nukentėjęs dažniausiai negali pateikti ieškinio už neteisingai jam suteiktą pirmąją pagalbą. Nesant šio punkto pašaliniai vengtų padėti nukentėjusiems, bijodami būti apkaltinti dėl neteisingai suteiktos pagalbos.
Daugelyje valstybių įstatymas įpareigoja suteikti pagalbą nukentėjusiam. Dažniausiai praeiviai bent turi iškvieti greitąją pagalbą. Tokie įstatymai yra Rusijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Andoroje, Japonijoje. Prancūzijoje buvo iškelta byla paparaciams, kurie fotografavo princesės Dianos žūtį. Vokietijoje „Unterlassene Hilfeleistung“ (pagalbos nesuteikimas) – nusikaltimas. Jei pirmoji pagalba buvo suteikta iš geros valios, bet sukėlė papildomų problemų, piliečiai dėl to neteisiami.
Įstatymai skirtingose valstijose yra nevienodi, bet bendri principai tokie:
Kai kuriose valstijose įstatymas gina nuo teisinio persekiojimo tik tuos, kurie perėjo sertifikuotus pirmos pagalbos suteikimo kursus, o kitose valstijose – visus gelbėtojus, su sąlyga, kad jie veikė protingai.
Lietuvos teisės aktai nurodo padėti nukentėjusiajam būtinai. Pašalinis žmogus gali nepadėti nukentėjusiam tik tuo atveju, jei jam pačiam grėstų pavojus. Jei nukentėjusiajam nebuvo suteikta pirmoji pagalba, bet jam tai blogų pasekmių nesukėlė, nesuteikęs pagalbos asmuo nuo atsakomybės atleidžiamas.