Čyževo valsčius
- Apie 1940-1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusį rajoną žr. Čyževo rajonas.
| Čyževo valsčius lenk. Gmina Czyżew | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė |  Lenkija | ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija | ||||||
| Apskritis | Mazovijos Vysokio apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Čyževas | ||||||
| Gyventojų | 6 634 | ||||||
| Plotas | 123,4 km² | ||||||
| Tankumas | 54 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 3202713032 | ||||||
| Pašto kodas | PL 18-220 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | http://www.umczyzew.pl | ||||||
Čyževo valsčius (lenk. Gmina Czyżew) - kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Čyževas. Ribojasi su Andžejevo, Bogutų Pianko, Klukovo, Nuro, Šepetovo, Šulbožės Velkių, Mazovijos Vysokio ir Zambruvo valsčiais.
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai. Nuo X a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919-1948 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Dmochi Glinkų valsčiui. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Čyževo rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra
Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 123,4 km², iš kurių:
- ariama žemė: 87 %
- miškai: 7 %
- vandens telkiniai: 6 %
Valsčius sudaro 9,63 % Mazovijos Vysokio apskrities.
Gyventojai
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 6702 | 100 % | 3348 | 50 % | 3354 | 50 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) | 54,3 | 27,1 | 27,2 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1438,53 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas
Brulino Koskai, Brulino Pivkai, Čiževas, Čižev Košcelnai, Čižev Ruš Kolonija, Čižev Ruš Viešas, Čižev Chrapkai, Čižev Pocejevas, Čižev Sedliska, Čižev Sutkai, Dmochi Glinkai, Dmochi Mrozai, Dmochi Rodzonkai, Dmochi Vochai, Dmochi Vipichai, Dombrova Cherubinai, Dombrova Kitai, Dombrova Michalkai, Dombrova Nova Viešas, Dombrova Šatankai, Dombrova Vielka, Godlevo Kolonija, Godlevo Pientakai, Jažvini Kočotai, Jažvini Piedkai, Kačin Herbasai, Kžečkovo Gromadzinas, Kžečkovo Mianovskiai, Kžečkovo Nove Bienkai, Kžečkovo Stare Bienkai, Kžečkovo Šepielakai, Michalovo Vielkiai, Oldaki Magna Brokas, Rosochate Košcelne, Rosochate Nartoltai, Senica Klavai, Senica Lipusai, Senica Pietraše, Senica Šimankai, Senica Švienchai, Stare Zalesiai, Stari Kačinas, Stokovo Bučkai, Stokovo Šeršeniai, Švienck Strumianai, Šulbože Kozai, Zalese Stefanovas, Zarembi Bindugai, Zarembi Guri Lešne, Zarembi Sasinai, Zarembi Skurkai ir Zarembi Švienchai.