Lenkų kalba
| Lenkų kalba Język polski | |
| Kalbama | Lenkijoje, taip pat didelės lenkiškai kalbančių grupės yra JAV, Vokietijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Kanadoje, Izraelyje, Rusijoje, Kazachstane, Latvijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Australijoje, Rumunijoje, Azerbaidžane |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 50 mln. |
| Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Lenkija Europos Sąjunga |
| Prižiūrinčios institucijos | Rada Języka Polskiego |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | pl |
| ISO 639-2 | pol |
| ISO 639-3 | pol |
| SIL | pol |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Lenkų kalba Vikižodynas Lenkų kalba | |
Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kurią vartoja lenkai. Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų ir polabų kalbos.
Ypatybės
Tai trečia pagal kalbančiųjų skaičių slavų kalba (po rusų ir ukrainiečių).
Raštas lotyniškos abėcėlės pagrindu. Kalba turi nosinius garsus ą, ę. Dažniausiai kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo.
Tarmės
- Didžiosios Lenkijos (wielkopolski) – Vakarų Lenkija
- Žemutinės Vyslos-Mazovijos (mazowiecki) – Centrinė Lenkija
- Mažosios Lenkijos (małopolski) – Pietų Lenkija
- Silezijos (śląski, Ślůnsko godka) – Pietvakarių Lenkija, neretai laikoma atskira kalba.
- Kresų dialektai (polszczyzna kresowa) – Lietuva, Latvija, Baltarusija, Ukraina
Abėcėlė
Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.
| Didžiosios raidės | HTML kodas | Mažosios raidės | HTML kodas | Lenkų pavadinimas | Garsai | Kitai garsai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| A | a | a | [a] | |||
| Ą | Ą | ą | ą | ą | [ɔɰ̃] | [ɔ], [ɔm], [ɔn], [ɔŋ], [ɔɲ], [ɔȷ̃] |
| B | b | be | [b] | [p] | ||
| C | c | ce | [t͡s] | [d͡z], [t͡ɕ] | ||
| Ć | Ć | ć | ć | cie | [t͡ɕ] | [d͡ʑ] |
| D | d | de | [d] | [t] | ||
| E | e | e | [ɛ] | [e] | ||
| Ę | Ę | ę | ę | ę | [ɛɰ̃] | [ɛ], [ɛm], [ɛn], [ɛŋ], [ɛɲ], [ɛȷ̃] |
| F | f | ef | [f] | [v] | ||
| G | g | gie | [ɡ] | [k] | ||
| H | h | ha | [x] | [ɣ], [ɦ] | ||
| I | i | i | [i] | [i̯] | ||
| J | j | jot | [j] | [i] | ||
| K | k | ka | [k] | [ɡ] | ||
| L | l | el | [l] | [lʲ] | ||
| Ł | Ł | ł | ł | eł | [w] | [ɫ] |
| M | m | em | [m] | |||
| N | n | en | [n] | [ŋ], [ɲ] | ||
| Ń | Ń | ń | ń | eń | [ɲ] | [ȷ̃] |
| O | o | o | [ɔ] | |||
| Ó | Ó | ó | & oacute; | „o kreskowane“, „o z kreską“, „u zamknięte“ | [u] | |
| P | p | pe | [p] | [b] | ||
| R | r | er | [r] | |||
| S | s | es | [s] | [z], [ɕ] | ||
| Ś | Ś | ś | ś | eś | [ɕ] | [ʑ] |
| T | t | te | [t] | [d] | ||
| U | u | „u“, „u zwykłe,u otwarte“ | [u] | [u̯] | ||
| W | w | wu | [v] | [f] | ||
| Y | y | igrek | [ɨ] | |||
| Z | z | zet | [z] | [s], [ʑ] | ||
| Ź | Ź | ź | ź | ziet | [ʑ] | [ɕ] |
| Ż | Ż | ż | ż | żet | [ʐ] | [ʂ] |
Fonologija
Lenkų kalboje yra 8 balsiai (6 vadinami grynaisiais ir 2 – nosiniais), 22 priebalsiai (iš jų vienas nosinis) ir 2 pusbalsiai, užrašomi kaip j ir ł.
Gramatika
Lenkų kalba gausiai kaitoma gramatiškai, žodžių tvarka sakinyje laisva. Įvardžiai sakinyje dažnai numanomi.
Daiktavardžiai turi 3 gimines (vyrišką, moterišką ir niekatrąją), turi 7 linksnius, kaip ir lietuvių kalboje.
Taip pat skaitykite
- Senoji lenkų kalba
Nuorodos
Bendros nuorodos:
polDuomenys apie kodu „pol“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com- Lietuvių-lenkų ir lenkų-lietuvių kalbų žodynas su gramatika, tartimi, pašnekesiais.
- Lietuvos ir Lenkijos žodynas, glosbe
Žemėlapiai:
 | Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |