Šv. Izaoko soboras
| Šv. Izaoko soboras | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Sankt Peterburgas, Rusija |
| Statusas | Veikianti |
| Statybų pradžia | 1818 m. |
| Statybų pabaiga | 1858 m. |
| Stogas | 101,5 m |
Šventojo Izaoko katedra-soboras (arba tiesiog Izaoko soboras; rus. Собор преподобного Исаакия Далматского) − didžiausia stačiatikių katedra Sankt Peterburge, stovinti Izaoko aikštėje. Klasicizmo architektūros paminklas. 1858–1929 m. Sankt Peterburgo stačiatikių vyskupijos katedros soboras.
Istorija
Pirmoji Izaoko cerkvė buvo pastatyta 1706 m. Šioje cerkvėje susituokė caras Petras I ir Jekaterina I[1]. 1717 m. prasidėjo antrosios cerkvės statyba. 1735 m. soboras degė. Trečiasis Izaoko soboras buvo pastatytas 1802 m. Dabartinis ketvirtasis katedros soboras buvo pastatytas 1858 m. pagal prancūzų architekto Auguste de Montferrand parengtą projektą. 1918 m. Soboro pastatas ir bažnytinė nuosavybė buvo bolševikų nacionalizuoti. 1928 m. cerkvė buvo uždaryta, o jau 1931 m. pastate pradėjo veikti antireliginis muziejus. Antrojo pasaulinio karo metu Izaoko soboras nukentėjo, jo sienose ir kolonose buvo palikti kai kurių artilerijos sviedinių pėdsakai. Sovietų valdžios metais paverstas muziejumi paminklu.[2] Nuo 1990 m. iki šiol čia atliekamos bažnytinės apeigos[3], bet soboro pastatas priklauso muziejui. Rusijos visuomenėje vyksta diskusijos apie pastato perdavimą Rusijos stačiatikių bažnyčiai.
Galerija
Pirmoji Izaoko cerkvė
Dabartinio soboro statyba 1838 m.
Izaoko soboro kupolas
Palikti vokiečių sviedinių pėdsakai soboro kolonoje
Vidus
Šiaurės frontonas „Kristaus prisikėlimas“
,_%D0%9B%D0%B8%D1%82._%D0%BF%D0%BE_%D1%80%D0%B8%D1%81.W.Schreiber_1845%D0%B3_603776.jpg)
.jpg){kind=small}
Išnašos
Šaltiniai
- Морозова А. А. (2004). Н. Ф. Гербель. Городской архитектор Санкт-Петербурга. 1719—1724 гг. СПб.: Стройиздат. p. 223. ISBN 5-87897-106-2.