Lietuvos krepšinio lyga

Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną.

Sistema susideda iš dviejų dalių – reguliariojo sezono ir atkrintamųjų varžybų. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję Latvijos arba Estijos pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai.

2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą Nacionalinę krepšinio lygą, o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas.

Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato.

Reguliarusis sezonas

Iki LKL integravimo į Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionatą, reguliarusis sezonas vyko 4 ratų sistema, t. y. kiekviena komanda sužaisdavo su kita komanda po 4 kartus. Pirmajame bendrame LKL ir BBL sezone LKL komandos sužaidė 2 pirmus ratus įprastai, o likusius 2 ratus jau žaidė BBL lygoje, todėl skyrėsi komandų sužaistų rungtynių skaičius. Bet jau 2005 / 2006 m. sezoną visos LKL komandos visas savo rungtynes žaidė BBL lygoje, t. y. po 2 kartus su kiekviena komanda. Nuo 2007 / 2008 m. sezono LKL ir BBL varžybos buvo žaidžiamos atskirai, o LKL reguliariame sezone ekipos susikaudavo po 2 kartus. Prieš 2012 / 2013 m. sezoną, buvo nutarta, kad Kauno Žalgiris ir Vilniaus Lietuvos Rytas dėl varžybų gausos LKL namų rungtynių nežais, o galutinė reguliaraus sezono turnyrinė padėtis bus nustatyta pagal procentinę laimėtų varžybų išraišką.

Atkrintamosios varžybos

Į atkrintamąsias varžybas kiekvieną sezoną patenka 8 stipriausios LKL komandos. Pirmajame etape komandos sužaidžia varžybų seriją dėl patekimo į pusfinalį (nuo 2014 metų žaidžiama iki trijų pergalių), tada pusfinalių serijos (iki trijų pergalių) nugalėtojai patenka į finalą, o pralaimėjusieji dar žaidžia papildomą seriją dėl trečiosios vietos. Finalai nuo 1993 m. iki 2001 m. vykdavo iki 3 pergalių, o nuo 2001 / 2002 m. sezono jame žaidžiama iki 4 pergalių. Mažajame finale dėl trečiosios vietos žaidžiama iki 3 pergalių. Prieš 2011–2012 m. sezono atkrintamąsias varžybas buvo nutarta, kad į jas patenka 6 ekipos, o 1 ir 2 vietas užėmusios komandos žengia tiesiai į pusfinalį. Nuo 2012–2013 m. sezono ši taisyklė buvo atšaukta.

2023–2024 m. sezone Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniauja 11 komandų:

Wolves

Juventus

Lietkabelis

Neptūnas

Nevėžis

Pieno žvaigždės

M Basket

Rytas

Šiauliai

Žalgiris

C-Bet

Komandų geografija 2023–24 LKL sezone

Klubų kaita lygoje

• 1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio klubų asociacija. Asociacijos steigime dalyvavo 8 stipriausi paskutinių Lietuvos krepšinio pirmenybių klubai: Kauno „Žalgiris“, Kauno „Atletas“, Kauno „Drobė“, Vilniaus „Statyba“, Plungės „Olimpas“, Šilutės „Šilutė“, Panevėžio „Lietkabelis“ ir Klaipėdos „Neptūnas“ bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga, o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties – prieš prasidedant pirmam LKL sezonui prie lygos prisijungė Kauno „Lavera“ ir Kauno „NECA“.
• 1994 / 1995 m. sezone prie LKL prisijungė abu praėjusio LKAL sezono finalininkai – Šiaulių „Kelininkas“ ir Vilniaus „Lietuvos policijos akademija“ – pakeitę pavadinimus į Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“. Iš čempionato pasitraukė finansinių problemų kamuojama Kauno „Drobė“.
• 1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę Alytaus „Savy“ krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė Kauno „NECA“ ir Kauno „Lavera“.
• 1996 / 1997 m. sezone Alytaus „Savy“ pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“.
• 1997 / 1998 m. sezone vietoje Vilniaus „Statybos“ įkurtas naujas klubas – Vilniaus „Lietuvos rytas“, o Alytaus „Alita-Savy“ tapo tiesiog Alytaus „Alita“.
• 1998 / 1999 m. sezone prisijungė Marijampolės „Kraitenė“. Dėl finansinių problemų pasitraukė Plungės „Olimpas“.
• 1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė Šilutės „Šilutė“.
• 2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai Mažeikių „Nafta“, pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – Marijampolės „Suvalkiją“.
• 2002 / 2003 m. sezone prisijungė Kėdainių „Nevėžis“.
• 2004 / 2005 m. sezone pasitraukė bankrutavusi Mažeikių „Nafta“.
• 2005 / 2006 m. sezone pasitraukė bankrutavusi Alytaus „Alita“.
• 2006 / 2007 m. sezone prisijungė Marijampolės „Sūduva“.
• 2007 / 2008 m. lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 2 naujos komandos: Kauno „Aisčiai–Atletas“ (vietoj bankrutavusio Kauno „Atleto“) ir Alytaus „Alytus“. Panevėžio „Lietkabelis“ pakeitė pavadinimą į „Techasas“.
• 2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – NKL nugalėtojas Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“^[2], vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“.
• 2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“^[3]. Į lygą komerciniu principu buvo priimti Utenos „Juventus“^[4] ir Vilniaus „Perlas“, o Prienų „Rūdupis“ į LKL pateko kaip NKL čempionas^[5].
• 2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas Palangos „Naglis-Adakris“, dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai Kauno „Kaunas Triobet“, kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą^[6] ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas Marijampolės „Sūduvos“ klubas^[7].
• 2011 / 2012 m. iš lygos pasitraukė paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmęs ir stojamojo mokesčio negalėjęs sumokėti Alytaus „Alytus“. Teisę žaisti lygoje iš Vilniaus „Perlo“ įsigijo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda. Prieš ateinantį sezoną Kauno „Aisčiai“ pakeitė pavadinimą į „Baltai“, o Kėdainių „Nevėžis“ – į „Kėdainiai Triobet“.
• 2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš Kauno „Baltų“ įsigijo Kauno „LKKA-Atletas“, kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. Kėdainių „Triobet“ susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. Prienų „Rūdupis“ taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“.
• 2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš Palangos „Palanga“ klubo įsigijo Kauno „Atletas“, kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai Alytaus „Dzūkija“ ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus NKL pirmenybėse. Prienų „TonyBet“ ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė TonyBet, pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu Vilniaus „Sakalai“ dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo.
• 2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš Palangos „Palanga“ krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo Kauno „LSU-Atletas“, kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – Mažeikių „Mažeikiai“. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta Vilniaus „Sakalų“ komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino Prienų „Prienai“ pavadinimą.
• 2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę Mažeikių „Mažeikiai“ iškrito į NKL, o šios lygos nugalėtojai – Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“ klubas – nutarė tapti Klaipėdos „Neptūno“ dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. Prienų „Prienai“ prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“.
• 2018 / 2019 m. sezone Prienų-Birštono „Vytautas“ rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „SkyCop“.
• 2019 / 2020 m. sezone Prienų „SkyCop“ rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „CBet“, o Alytaus „Dzūkija“ pakeitė pavadinimą į Alytaus „Sintek-Dzūkija“.
• 2020 / 2021 m. sezone Alytaus „Sintek-Dzūkija“ pakeitė pavadinimą į Alytaus „Dzūkija“.
• 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – NKL nugalėtojas Jonavos „C-Bet“. Prienų „C-Bet“ rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“.
• 2022 / 2023 m. sezone buvo pridėta Gargždų ,,Gargždai" komanda ir taip LKL lygoje bus 12 komandų. Alytaus „Dzūkija“ pervadinta į Alytaus „Wolves“.

LKL rungtyniavę klubai

LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:^[8]

Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos

Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.)

Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių Europos Taurės ir Eurolygos varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (nuo 1999 m.)

1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3.

Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (nuo 2011 m.)

2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4).

Tiesa, 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą.

2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų.

Sezonas	Čempionai	Vicečempionai	III–ioji vieta	IV–oji vieta
2022-2023 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Rytas“	Panevėžio „Lietkabelis“	Jonavos „Cbet“
2021-2022 m.	Vilniaus „Rytas“	Panevėžio „Lietkabelis“	Kauno „Žalgiris“	Šiaulių „Šiauliai“
2020-2021 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Rytas“	Panevėžio „Lietkabelis“	Utenos „Juventus“
2019-2020 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Rytas“	Panevėžio „Lietkabelis“	Klaipėdos „Neptūnas“
2018-2019 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Rytas“	Klaipėdos „Neptūnas“	Panevėžio „Lietkabelis“
2017-2018 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Klaipėdos „Neptūnas“	Panevėžio „Lietkabelis“
2016-2017 m.	Kauno „Žalgiris“	Panevėžio „Lietkabelis“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Klaipėdos „Neptūnas“
2015-2016 m.	Kauno „Žalgiris“	Klaipėdos „Neptūnas“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Utenos „Juventus“
2014-2015 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Utenos „Juventus“	Klaipėdos „Neptūnas“
2013-2014 m.	Kauno „Žalgiris“	Klaipėdos „Neptūnas“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Prienų „Prienai“
2012-2013 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Klaipėdos „Neptūnas“	Prienų „Prienai“
2011-2012 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Prienų „Rūdupis“	Šiaulių „Šiauliai“
2010-2011 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Prienų „Rūdupis“	Utenos „Juventus“
2009-2010 m.	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Kauno „Žalgiris“	Šiaulių „Šiauliai“	Utenos „Juventus“
2008-2009 m.	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Kauno „Žalgiris“	Šiaulių „Šiauliai“	Klaipėdos „Neptūnas“
2007-2008 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Šiaulių „Šiauliai“	Alytaus „Alytus“
2006-2007 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Šiaulių „Šiauliai“	Klaipėdos „Neptūnas“
2005-2006 m.	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Kauno „Žalgiris“	Šiaulių „Šiauliai“	Kėdainių „Nevėžis“
2004-2005 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Šiaulių „Šiauliai“	Vilniaus „Sakalai“
2003-2004 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Šiaulių „Šiauliai“	Vilniaus „Sakalai“
2002-2003 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Alytaus „Alita“	Šiaulių „Šiauliai“
2001-2002 m.	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Kauno „Žalgiris“	Alytaus „Alita“	Šiaulių „Šiauliai“
2000-2001 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Šiaulių „Šiauliai“	Alytaus „Alita“
1999-2000 m.	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Kauno „Žalgiris“	Šiaulių „Šiauliai“	Vilniaus „Sakalai“
1998-1999 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Vilniaus „Sakalai“	Šiaulių „Šiauliai“
1997-1998 m.	Kauno „Žalgiris“	Kauno „Atletas“	Vilniaus „Lietuvos Rytas“	Vilniaus „Sakalai“
1996-1997 m.	Kauno „Žalgiris“	Plungės „Olimpas“	Šilutės „Šilutė“***	Šiaulių „Šiauliai“***
1995-1996 m.	Kauno „Žalgiris“	Kauno „Atletas“	Plungės „Olimpas“***	Vilniaus „Sakalai“***
1994-1995 m.	Kauno „Žalgiris“	Kauno „Atletas“	Kauno „Lavera“***	Šiaulių „Šiauliai“***
1993-1994 m.	Kauno „Žalgiris“	Kauno „Atletas“	Vilniaus „Statyba“	Kauno „Lavera“
1992–1993 m.	Kauno „Žalgiris“	Kauno „Atletas“	Kauno „Drobė“	Vilniaus „Statyba“
1991–1992 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Statyba“	Kauno „Atletas“	Panevėžio „Lietkabelis“
1990–1991 m.	Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Statyba“	Panevėžio „Lietkabelis“	Kauno „Drobė“

| *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo.

Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga.

Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas.

Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų.

Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas.

• 
  2021–2022^[12]
• 
  2022–2023^[13]

• Karaliaus Mindaugo taurė
• LKL Snaiperio konkursas