Šveicariškas vynas
Šveicariškas vynas – vynas, gaminamas Šveicarijoje iš Šveicarijoje augintų vynuogių.
Šveicarijoje vyno gamybai skirti vynuogynai užima beveik 15 000 hektarų, išsidėstę daugiausia šalies vakariniuose ir pietiniuose kantonuose:
Baltosios vynuogių veislės užima 42 % šalies vynuogynų ploto, o raudonosios – 58 %.
Šveicarijos Federalinio žemės ūkio biuro duomenimis[1] 2009 m. Šveicarijoje pagaminta virš 1,1 mln. hektolitrų vyno (527 000 hl baltojo, 587 000 hl raudonojo).
Beveik visa Šveicarijos vyno produkcija suvartojama šalies viduje.[2] Tik mažiau kaip 2% vyno produkcijos eksportuojama (daugiausia į Vokietiją). Pagal vyno suvartojamą vienam asmeniui Šveicarija įeina daugiausia vyno išgeriančių šalių dešimtuką.[2] Pvz., 1983 m. importavo 2/3 suvartojamo vyno. Tame tarpe vyno Beaujolais įvežė daugiau, nei JAV.[3]
Istorija
Vyno gamybos ir vynuogininkystės tradicijos Šveicarijoje senos, mažiausiai siekia romėnų laikus.
Pirmasis butelis, pagamintas iš keramikos, buvo aptiktas Valė kantone, netoli Sembrancher, keltų laikų moters kape (II a. pr. m. e.). Įrašas ant butelio rodo, kad butelyje buvo vynas.Apie 150 m. pr. m. e. (keltų laikai) dabartinio Valė teritorijoje žmonės mirusiesiems į kapus dėdavo vyno ir tikriausiai gėrė tokį vyną. Po šimtmečio pasirodė romėnų amforos.
Geografija
Šveicariško vyno etiketėse turi būti nurodyta, kurios vietovėje jis pagamintas.[4]
Šveicarijos vyno regionai yra:
- Vo,
- Valė,
- Nešatelio.
- Tičino,
- Turgau.[5]
Vynuogių veislės
Dvi plačiausiai Šveicarijoje auginamos vynuogių veislės yra raudonosios „Pinot noir“ (apie 30 % vynuogynų) ir baltosios „Chasselas“ (apie 27 %). Šalyje auginamos įvairių veislių vynuogės, daug jų yra vietinės kilmės ar vietinės atmainos. Plotuose, didesniuose nei bent 1 ha auginama apie 90 vynuogių veislių.
| Šveicarijoje įprastinės vynuogių veislės (2009 m.), auginamos plotuose, didesniuose nei 50 ha[1] | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Veislė | spalva | sinonimai | plotas (%) | plota (ha) | ||
| 1. Pinot noir | raudonos | Blauburgunder | 29,7 % | 4 402 | ||
| 2. Chasselas | baltos | Gutedel | 27,1 % | 4 013 | ||
| 3. Gamay | raudonos | 10,2 % | 1 514 | |||
| 4. Merlot | raudonos | 6,9 % | 1 028 | |||
| 5. Müller-Thurgau | baltos | 3,3 % | 493 | |||
| 6. Gamaret | raudonos | 2,6 % | 380 | |||
| 7. Chardonnay | baltos | 2,2 % | 321 | |||
| 8. Sylvaner | baltos | Rhin | 1,6 % | 241 | ||
| 9. Pinot gris | baltos | Malvoisie | 1,5 % | 216 | ||
| 10. Garanoir | raudonos | 1,4 % | 203 | |||
| 11. Syrah | raudonos | 1,2 % | 181 | |||
| 12. Petite Arvine | baltos | 1,0 % | 154 | |||
| 13. Sauvignon blanc | baltos | 0,9 % | 134 | |||
| 14. Humagne rouge | raudonos | 0,9 % | 128 | |||
| 15. Cornalin | raudonos | Landroter | 0,8 % | 116 | ||
| 16. Diolinoir | raudonos | 0,8 % | 112 | |||
| 17. Pinot blanc | baltos | 0,7 % | 105 | |||
| 18. Savagnin blanc | baltos | Helda | 0,6 % | 83 | ||
| 19. Cabernet Sauvignon | raudonos | 0,4 % | 63 | |||
| 20. Cabernet Franc | raudonos | 0,4 % | 54 | |||
| Viso baltųjų veislių | 57,9 % | 6 245 | ||||
| Viso raudonųjų veislių | 42,1 % | 8 574 | ||||
| Visuminė suma | 100,0 % | 14 820 | ||||
Kitų vynuogių mažinama gerokai mažiau, Pvz., „Muscat bleu“, irgi auginamos komercinei vyndarystei, 2009 m. užėmė tik 3 ha plotą.[6]
Vyno stiliai
Šveicarijoje sukurti ne vienas vynas, gaminamas iš unikalių vynuogių, kurios retai auginamos ne Šveicarijoje. Pvz.:
- Vin des glaciers – chereso stiliaus vynas, kurį gaminant naudojama solera vyno laikymo sistema maumedžio ar ąžuolo medienos statinėse, kuomet subrendęs vynas nebūna visiškai išpilamas iš statinių, o ant viršaus pilamas naujo derliaus vynas.[7] Šie vynai daugiausia gaminami iš šveicariškos vynuogių veislės „Rèze“, auginamos Valė kantone.[8]