Vo

Kantonas siekia Nešatelio ežerą, prie kurio ribojasi su Nešatelio kantonu, pietuose telkšo Ženevos ežeras, ten Vo ribojasi su Ženevos kantonu bei Valė kantonu. Kitoje Ženevos ežero pusėje – Prancūzija. Vakarinėje kantono pusėje taip pat pasienis su Prancūzija. Vakaruose Vo ribojasi su Fribūro bei Berno kantonais.

Pietryčių Vo kantono dalis yra kalnuota. Šie kalnai vadinami Vo Alpėmis (pranc. Alpes Vaudoises). Aukščiausia Vo viršūnė – Diabreletas (3210 m).

Kantono centre stūkso Šveicarijos plynaukštė, o šiaurės vakarinėje dalyje – Žuros kalnynas. Ten viršūnės siekia 1700 metrus.

Dar priešistoriniais laikais žmonės apsigyveno Vo kantono ežerų pakrantėse. Vėliau ten apsigyveno keltų helvetų gentis. 59 metais prieš Kristų, Cezario kariuomenė nukovė helvetus ir romėnai įsikūrė šiose apylinkėse. Romėnai įkūrė Vevė ir Lozanos miestus.

Apie III–IV amžių teritoriją užpuolė alemanų gentys, o V amžiuje teritoriją užemė burgundai. Vėliau burgundus pakeitė frankai. 888 metais Vo prijungiama prie Karolingų imperijos.

1032 metais vokiečių Zaringenų dinastija nugalėjo burgundus. Jiems priklausė ir Savojos žemės. Kai Savojos jėgos išseko XV amžiuje, Vo žemes užemė Berno kariai. Žemės priimė Reformaciją. Berno valdžia nebuvo populiari, todėl prancūzų revoliucionieriai įsiveržė 1798 metais ir įkūrė Lemano respubliką. Respublika vėliau virto į Lemano kantoną, kuris 1803 metais prisijungė prie Šveicarijos Konfederacijos.

Šveicarijos kantonai
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva