1732 m. Kauno gaisras
1732 m. Kauno gaisras – 1732 m. balandžio 20 d. Kaune kilęs gaisras, kurio metu sudegė beveik visas miestas.
Gaisro plitimą paskatino daug mieste buvusių po Juodojo maro apleistų namų.[1] Sudegė Kauno arkikatedros bazilikos stogas, įgriuvo presbiterijos skliautai, sugriuvo Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios stogas, skliautai, bokštas.[2] Kauno pilies teismo knygoje išlikusiame pranešime apie gaisrą bei vaznio (teismo anstolio) įvykio vietos apžiūros akte nurodoma, kad sudegė dvi iš trijų miesto archyvo knygų, deponuotų burmistro J. Vundramo namuose. Jose buvo privilegijos Kaunui, mokesčių kvitai, miesto žemės sklypų, namų ir kt. turto dokumentai, pajamų ir išlaidų apskaitos knygos ir kt. Trečioje skrynioje buvo saugomi savivaldos įstaigų aktai. Nors ši skrynia buvo išgelbėta, vis dėlto joje buvusios knygos labai nukentėjo, o išliko tik apačioje gulėjusios.[3]
Šaltiniai
- (LT) Magistrato tvirtinamųjų, einamųjų reikalų aktų ir dekretų knygų; einamųjų reikalų, dekretų, posėdžių veiklos ir kt. protokolų apyrašas Nr. 1 Archyvuota kopija 2023-12-17 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos valstybės istorijos archyvas fondas Nr. 166 (SA) Kauno magistratas, Registro numeris Nr. 2603.
- (LT) 1738 m. Kauno parapinės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios vizitacija, LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3406, l. 8; 1743 m. Kauno Šv. Petro ir Pauliaus parapijos bažnyčios inventorius, LVIA, f. 696, ap. 2, b. 809, l. 9; ten pat, KAKA, b. 82, l. 146; A. Bagdonavičius, Medicinos pagalba Kaune…, p. 62.
- (LT) Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia, Lietuvos muzikų sąjunga.
- (LT) Šinkūnaitė L., Valinčiūtė-Varnė R. 2018. Kauno Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas. Praeities vizija. Vilnius, Nestandartiniai.lt, p. 34.
- (LT) Varsackytė, Rasa, Juodoji mirtis XVI–XVIII a. Kaune, Kauno istorijos metraštis, 2012/12.