| Aluniai | |
|---|---|
 Aluniai (~XX a. pr.) | |
| Gyventojų skaičius | ~17 000 |
| Populiacija šalyse |  Indonezija(Molukai) |
| Kalba (-os) | alunių, indoneziečių |
| Religijos | krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | vemaliai, amboniečiai, rotiečiai ir kt. |
 Vikiteka: | Aluniai |
Aluniai (alune, sapalewa) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti Indonezijoje, Seramo salos vakaruose (Molukai). Populiacija – apie 17 tūkst. žmonių.[1] Alunių kalba priklauso Vidurio Molukų kalbų šakai (austronezinės kalbos). XX a. vid. atversti į krikščionybę (reformatai), išlikę senųjų papročių. Priklauso Ambono–Timoro tautų grupei.
Aluniai artimi vemaliams, su kuriais sudarė tarpgentinę juodųjų patasivų sąjungą.
Verčiasi daugiausia tropine žemdirbyste (ryžiai, šakniagumbiai), įvaldę audimo amatą.Giminės patrilinijinės. Buvo paplitusios santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių, apsikeitimas seserimis. Iki XX a. 3-ojo dešimtmečio praktikavo galvų medžioklę.[2] Iš alunių ir vemalių užrašytas Hainuvelės mitas apie merginą, kuriančią gerybes defekacijos būdu.
