Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas

Įsteigtas 1956 m. perorganizavus 1952–1956 m. Kaune veikusį Fizikos ir technikos institutą. Iki 1963 m. priklausė SSRS mokslų akademijai, iki 1991 m. Lietuvos statybos ir architektūros institutas, nuo 2003 m. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas.

Atlieka statybos ir architektūros mokslų fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus. Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: architektūros ir urbanistikos istorija; kraštotvarka ir teritorijų planavimas; pastatų šildymo optimizavimas, tobulesnių energetikos sistemų kūrimas, statybinių konstrukcijų stiprumo, patikimumo, atsparumo klimato poveikiui tyrimai bei normavimas; vietinių žaliavų ir gamybos atliekų perdirbimo į statybines medžiagas bei gaminius technologijų kūrimas.

1974 m. institutas parengė Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato surenkamųjų namų projektų, nacionalinių parkų schemų (iš jų 1976 m. – Kuršių nerijos nacionalinio parko bendrąjį planą), vykdo nacionalines programas „Būstas“, „Turizmo plėtojimas“, „Energijos efektyvumo didinimas“ ir kt. Bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir Lenkijos mokslo įstaigomis, dalyvauja 7 tarptautinių organizacijų (iš jų Tarptautinės statybos tyrimų ir investicijų organizacijos) veikloje. Atlieka technines ir ekonomines ekspertizes, nekilnojamojo turto vertinimų, statybinių gaminių kokybės tyrimus.^[1]

Turi 6 sektorius bei laboratorijas, dirba 80 mokslo darbuotojų, iš jų 6 habilituoti daktarai.

• 1956–1963 m. J. Sabaliauskas
• 1963–1992 m. Bronius Vektaris
• 1992- 2015 m. Egidijus Blaževičius
• nuo 2015 m. Raimondas Bliūdžius

• Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutui – 50: 1956–2006 (sud. Vilius Misevičius ir kt.). – Kaunas: Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, 2006. – 99 p.: iliustr. – ISBN 9955-9750-2-4

• Architektūros ir statybos institutas