Balgos pilis – pilis Varmėje (Prūsija, dab. Kaliningrado sr.), Aismarių rytinės pakrantės stačiame kyšulyje, į pietus nuo Karaliaučiaus, netoli Šventapilės.
Ankstesnis ten stovėjusios varmių pilies vardas – Undenava, arba Vundenava. Toje vietoje 1239 m. minima prūsų pilis (vok. Honeda). 1239 m. Vokiečių ordino kariuomenė, padedama į jos pusę perėjusio pilies viršininko Kodrūno, užėmė pilį. Jos vietoje kryžiuočiai pastatydino mūrinę savo pilį, šalia jos, rytinėje pusėje įrengė didelį papilį.
Pilis tapo Notangos komtūro rezidencija, svarbiu atsparos punktu užkariaujant notangus ir sembus. Varmių vadas Pijopas 1240 m. apsiautė pilį, bet žuvo jos neužėmęs. Varmių didžiūnai Gobotiniai puldinėjo Balgą iš netoliese esančios Partigalos pilies ir Skrando kuoro. Per 1242–1249 m. ir 1260–1274 m. prūsų sukilimus Balgą puolė varmiai su notangais ir bartais, bet t. p. neužėmė. Iš Balgos kryžiuočiai puolė Notangą, Sembą.
1258 m. jau minima Balga (Ballge, Balige, Balyge). Balgoje buvo stipri įgula ir kariuomenė puolimams. Patogi geografinė padėtis kryžiuočiams leido jau nuo 1290 m. ruošti plėšikiškus žygius iš Balgos į Žemaitiją. 1382 m. komtūratui priklausė 1395 arkliai ir šauliai.
1525 m. Balgą Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis iki gyvos galvos davė valdyti Sembos vyskupui Georgui Polenzui (m. 1550 m.). Vėliau pilis sunyko.[1] Karo su švedais metu 1620 m. Gustavas Adolfas Balgą naudojo kaip savo bazę. Vėliau vienoje iš pilies patalpų atidaryta smuklė, o bokštas naudotas kaip švyturys.
1701 m. Frydrichas I įsakė Balgos akmenį naudoti tvirtovės Pilau statybai ir pilis faktiškai tapo akmens skaldykla.
54°33′09″ š. pl. 19°58′12″ r. ilg. / 54.55250°š. pl. 19.97000°r. ilg. / 54.55250; 19.97000