Bantenas
Bantenas (indonez. Banten) – provincija Indonezijoje, vakarinėje Javos dalyje. Provincijos administracinis centras yra Serangas, jame gyvena virš 11 mln. gyventojų. Bantenas buvo Vakarų Javos provincijos dalis iki 2000 m.
| Bantenas Banten | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+7) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė |  Indonezija | ||||||
| Administracinis centras | Serangas | ||||||
| Gubernatorius | Ratu Atut Chosiyah | ||||||
| Gyventojų | 11 904 562[1] | ||||||
| Plotas | 9 663 km² | ||||||
| Tankumas | 1 232 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.bantenprov.go.id | ||||||
 Vikiteka | BantenasVikiteka | ||||||
Kultūriškai Bantenas skiriasi nuo likusios Javos salos. Šiaurinė provincijos dalis, esanti prie Džakartos ir Javos jūros, yra labiau urbanizuota nei pietinė dalis, kurią supa Indijos vandenynas.
Istorija
V a. Bantenas buvo Tarumanagaros karalystės dalis.
1947 m. kaimuose šalia Ci Danghiyang rasti poezijos įrašai Sanskrito kalba. Įrašai kalba apie karaliaus Purnavarmano drąsą. Žlugus Tarumanagarai dėl Šrividžajos antpuolių Vakarų Java atiteko Sundai. Kinų šaltinyje „Chu-fan-chi“ apie 1200 m. Chou Ju-kua mini, kad Šrividžaja vis dar valdė Sumatrą, Malaką ir Vakarų Javą. Sundos uostas klestėjo, jo pipirai buvo laikomi labai aukštos kokybės. Žmonės dirbo žemės ūkyje, namus statė ant medinių polių (rumah panggung). Tačiau šalį niokojo plėšikai.[2] Galėjo būti, kad kinų minimas Sundos uostas yra Bantenas.
Portugalų tyrinėtojas Tome Pires XVI mini Sundos uostus Banteną, Pontangą, Cheguidę (Cigede), Tangaramą (Tangerangas), Calapą (Sunda Kelapa) ir Chimanuką (Cimanuko upės žiotys).[3]
1527 m. atvykus portugalams ką tik priėmę islamą javiečiai vadovaujami Sunan Gunungjati užėmė Banteną ir įkūrė Banteno sultonatą. J. de Barros teigė, kad sultonato sostinė Bantenas prilygo Malakai ir Makasarui. Uostas buvo įlankos vidury. Per miesto centrą tekėjo švari laivuojama upė. Dabar upė nusekusi. Šalia buvo tvirtovė iš plytų, o centre turgaus aikštė, kurios pietinėje dalyje buvo karaliaus rūmai, o vakarinėje – mečetė.
XVII a. pradžioje Bantenas buvo svarbus prekybos centras. Uosto valdžia tuo metu rėmė ekonominę plėtrą. Bantenas valdė sritis Lampunge pietinėje Sumatroje.
Atvykę olandai Bantene rado portugalus. Anglai įkūrė Bantene atstovybę, po to olandai. Po to uoste pradėjo prekiauti prancūzai ir danai. Kovoje dėl prekybos kontrolės laimėjo olandai. 1601 m. olandų nugalėtas portugalų laivynas pasitraukė iš Banteno.
Administracinis suskirstymas
| Pavadinimas | Plotas (km²) | Gyv. skaičius 2000 m. | Gyv. skaičius 2010 m. | Sostinė |
|---|---|---|---|---|
| Cilegonas (miestas) | 175 | 294 936 | 374 464 | Cilegonas |
| Serangas (miestas) | 267 | (a) | 576 961 | Serangas |
| Serango regencija | 1 467 | 1 652 763 | 1 403 228 | Barosas |
| Lebako regencija | 2 860 | 1 030 040 | 1 203 680 | Rangkasbitungas |
| Pandeglango regencija | 2 747 | 1 011 788 | 1 145 792 | Pandeglangas |
| Vakarinė dalis (be Džabodetabeko) | 3 989 527 | 4 704 125 | ||
| Tangerangas (miestas) | 184 | 1 325 854 | 1 797 715 | Tangerangas |
| Pietų Tangerangas (miestas) | 147 | (b) | 1 303 569 | Ciputatas |
| Tangerango regencija | 960 | 2 781 428 | 2 838 621 | Tigeraksa |
| Rytinė dalis (su Džabodetabeku) | 4 107 282 | 5 939 905 |
- (a) 2000 m. Serango miesto duomenys pridėti prie Serango regencijos.
- (b) 2000 m. Pietų Tangerango miesto duomenys pridėti prie Tangerango regencijos.
