Batrachotoksinas

Batrachotoksinas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulėC₃₁H₄₂N₂O₆
Molinė masė
SMILESCC1=CNC(=C1C(=O)OC(C)C2=CCC34C2(CC(C56C3=CCC7C5(CCC(C7)(O6)O)C)O)CN(CCO4)C)C
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Batrachotoksinasalkaloidas, 5α-pregnano ir pirolkarboksirūgšties darinys.[1] Tai neurotoksinas, kurio esama nuodingųjų Phyllobates genties varlių odoje;[2] viena nuodingiausių gamtoje aptinkamų medžiagų.[1] Dėl šio alkaloido poveikio negrįžtamai didėja neuronų membranų atrankus laidumas natrio jonams.[2]

Anglų keliautojas Č. Kočreinas, susidūręs su Kolumbijos indėnais, kurie nuodingomis vietinių varlių išskyromis užnuodydavo strėlių antgalius, 1824 m. pirmąkart aprašė nuodingąsias šios medžiagos savybes.[1] Junginio struktūrą pirmoji 1969 m. nustatė amerikiečių mokslininkų grupė; tai ji padarė iš 8000 Phyllobates aurotaenia rūšies varlių išgavusi pakankamą nuodų kiekį.[1] Tyrimai atskleidė batrachotoksino steroidinę cis-formą tarp A/B ir C/D žiedų, taip pat paaiškėjo, kad 3-oje padėtyje esama neįprasto pusiau acetalinio fragmento.[1]

Išnašos