Benjamin Netanyahu
| Benjamin Netanyahu hebr. בנימין נתניהו | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1949 m. spalio 21 d. Tel Avive |
| Veikla | Izraelio politinis veikėjas. Ministras pirmininkas 1996−1999, 2009−2021, 2022– m. |
 Vikiteka | Benjamin Netanyahu |
Benjaminas Netanjahu (angl. Benjamin Netanyahu, hebr. בִּנְיָמִין "בִּיבִּי" נְתַנְיָהוּ, g. 1949 m. spalio 21 d. Tel Avive) – Izraelio politinis veikėjas, keturis kartus Izraelio ministras pirmininkas.[1]
Biografija
Gimė Tel Avive trijų vaikų šeimoje. Nuo 1956 m. iki 1958 m. bei nuo 1963 m. iki 1978 m. gyveno JAV, Filadelfijos priemiestyje. 1967 m. baigė Cheltenhamo (Filadelfijos priemiestis) vidurinę mokyklą.
Tais pačiais metais grįžo į Izraelį ir penkerius metus tarnavo Izraelio kariuomenėje. Dalyvavo nuo 1967 m. iki 1970 m. vykusiame žemo intensyvumo kare tarp Izraelio ir Egipto.[2]
1972 m. pradėjo architektūros studijas Masačusetso technologijos universitete. 1973 m. spalį grįžo į Izraelį ir mėnesį dalyvavo Jom Kipuro kare.[3] 1975 m. baigė architektūros bakalauro studijas Masačusetso technologijos universitete. 1976 m. ten pat baigęs vadybos magistro studijas, įsidarbino ekonomikos konsultantu Bostono konsultavimo grupėje.[4]
1978 m. grįžęs į Izraelį pradėjo vadovauti nevyriausybinei organizacijai Jonatano Netanyahu Antiteroro institutui.[5] 1982–1984 m. – Izraelio ambasadoriaus JAV pavaduotojas, o 1984–1988 m. – Izraelio nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose. Nuo 1988 m. nuo „Likud“ partijos išrinktas Kneseto nariu.[6] 1999–1993 m. buvo Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotoju. 1993–1999 m. ir nuo 2005 m. partijos „Likud“ pirmininkas. 1996–1999 m. ir nuo 2009 m. Izraelio ministras pirmininkas. 2002–2003 m. Izraelio užsienio reikalų ministras, o 2003–2005 m. – finansų ministras. 2015 m. gegužės 6 d. B. Netanjahu suformavo naują koalicinę Izraelio vyriausybę.[7]
2021 m. birželio 13 d., po 12 metų vadovavimo, jį ministro pirmininko poste pakeitė Naftali Bennett.[8]
2022 m. gruodžio 29 d. dar kartą tapo premjeru. Naujoji vyriausybė įvardyta dešiniausia Izraelio istorijoje.[9]
Bibliografija
- „Vieta tarp tautų: Izraelis ir pasaulis“, 1993 m.[10]