Edvardas Jokūbas Daukša

Tėvas Kazimieras Kristupas Daukša. Mokėsi Kėdainių ir Slucko evangelikų reformatų gimnazijose. Studijavo mediciną 1854-1856 m. Maskvos ir 1856-1858 m. Tartu universitetuose, 1858-1860 m. filologiją Karaliaučiaus universitete.^[1]

Nuo 1861 m. gyveno Vilniuje, bendravo su V. Sirokomle. Dalyvavo 1863 m. sukilime. 1864 m. nuteistas 16 m. katorgos, ištremtas į Tobolską. Vėliau bausmė sumažinta iki 12 metų. Po amnestijos raštininkavo Pavolgio geležinkelyje. 1884 m. grįžęs į Lietuvą keliavo po kaimus, kurstė pasipriešinimo rusų valdžiai nuotaikas. 1890 m. žiemą rastas sušalęs pakelėje netoli Biržų.

Parašė eilėraščių lietuvių ir lenkų kalbomis. Lietuviškoji poezija lyrinė, elegiškų intonacijų, artima liaudies dainoms, lenkiškojoje ryškios antiunijinės nuostatos. Išvertė A. Mickevičiaus „Konrado Valenrodo“ fragmentų, J. V. Getės, F. Šilerio, Dž. Bairono kūrinių.^[2] Eilėraščių išspausdinta rinkinyje „Ant upės krašto blindelė auga“ (1987 m.).

• Literatūra apie E. J. Daukšą ir ikonografija Martyno Mažvydo bibliotekoje^{[neveikianti nuoroda]}