Erelio ūkas

Erelio ūkas, astronominiuose kataloguose žinomas kaip Mesjė objektas 16, M16 arba NGC 6611 – emisinis dujų ir dulkių ūkas matomas Gyvatės žvaigždyne apie padrikąjį žvaigždžių spiečių M16, kuris yra Paukščių Tako Šaulio vijos dalis[2].

Erelio ūkas (EKA La Siljos observatorijoje MPG/ESO 2,2 metrų skersmens teleskopu 2009 m. daryta nuotrauka)[1]
Erelio ūko molekuliniai debesys vadinami „Kūrinijos stulpais“ (HKT 2015 m. sausio 5 d. nuotrauka)

Stebint nuo Žemės kampo, ūko ilgis 70, plotis 55 šviesmečiai, nuotolis nuo Žemės – 7000 šviesmečių.[3] Erelio ūko regimasis ryškis +6.0.

Erelio ūką 1745 m. atrado šveicarų astronomas Jean-Philippe Loys de Chéseaux. 1764 m. birželio 3 d. objektą nepriklausomai atrado Charles Messier. Pirmasis ūką nufotografavo E. E. Barnardas 1895 m.[4]

Forma

Erelio ūkas savo forma primena sklendžiantį paukštį. Šviesios centrinės Erelio ūko dalies fone matyti stulpo formos tamsūs molekulinių vandenilio dujų debesys[5], kurie vadinami „Kūrinijos stulpais“. Erelio ūkas – jauna (apie 5,5 mln. m.)[4] aktyvios žvaigždėdaros ir jonizuotojo vandenilio (HII) sritis.

Žvaigždės

„Kūrinijos stulpai“ besitesiantys maždaug apie 4-5 šviesmečius[6] yra tik nedidelis regionas kur kas didesnėje Erelio ūko dalyje – tai aktyvus žvaigždžių formavimosi regionas. Erelio ūke yra apie 8100 žvaigždžių. Apskaičiuota, kad šio žvaigždžių telkinio amžius yra apie 2 milijonus metų. Ryškiausios žvaigždės HD 168076 regimasis ryškis yra apie +8, todėl ji lengvai matoma gerais žiūronais.[7]

Šaltiniai

Nuorodos