Regimasis ryškis
Regimasis ryškis – stebimos iš Žemės žvaigždės, planetos ar kito dangaus objekto bedimensis ryškis. Paprastai žymimas m. Regimasis ryškis priklauso ne tik nuo objekto savybių (t. y. nuo šviesio), bet ir nuo atstumo iki stebėtojo (kuo toliau, tuo ryškis silpnesnis) bei nuo sugeriančios medžiagos tarp stebėtojo ir objekto (kuo daugiau jos, tuo ryškis mažesnis). Kuo ryškesnis objektas, tuo mažesnė ryškio skaitmeninė vertė. Plika akimi juodame danguje įmanoma matyti objektus iki +6,5 ryškio, nors tai priklauso nuo atmosferos sąlygų ir žmogaus regos.[1] Žinomų dangaus kūnų regimasis ryškis svyruoja nuo −26,7 Saulės atveju iki +31,5 smulkiausių Hablo teleskopo vaizduose užfiksuotų žvaigždžių atveju.[2]
Regimojo ryškio matavimas vadinamas fotometrija.
Ryškių skalė siekia Senovės Romos astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus, sudariusio žvaigždžių katalogą ir suskirsčiusio žvaigždes jame pagal ryškumą nuo pirmo ryškio (ryškiausia) iki šešto ryškio (blankiausia), laikus. Dabartinė skalė remiasi Ptolemėjo matematine išraiška.
| Ar regima tipiškai žmogaus akiai[3] | Regimasis ryškis | Ryškumas, palyginus su Vega | Žvaigždžių skaičius (neįskaitant Saulės), kurių regimojo spindesio vertė didesnė nakties danguje[4] |
|---|---|---|---|
| Taip | −1,0 | 251% | 1 (Sirijus) |
| 0,0 | 100% | 4 | |
| 1,0 | 40% | 15 | |
| 2,0 | 16% | 48 | |
| 3,0 | 6,3% | 171 | |
| 4,0 | 2,5% | 513 | |
| 5,0 | 1,0% | 1602 | |
| 6,0 | 0,4% | 4800 | |
| 6,5 | 0,25% | 9100[5] | |
| Ne | 7,0 | 0,16% | 14000 |
| 8,0 | 0,063% | 42000 | |
| 9,0 | 0,025% | 121000 | |
| 10,0 | 0,010% | 340000 |
Šaltiniai
Taip pat skaitykite
 | Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |