Regimasis ryškis

Regimasis ryškis – stebimos iš Žemės žvaigždės, planetos ar kito dangaus objekto bedimensis ryškis. Paprastai žymimas m. Regimasis ryškis priklauso ne tik nuo objekto savybių (t. y. nuo šviesio), bet ir nuo atstumo iki stebėtojo (kuo toliau, tuo ryškis silpnesnis) bei nuo sugeriančios medžiagos tarp stebėtojo ir objekto (kuo daugiau jos, tuo ryškis mažesnis). Kuo ryškesnis objektas, tuo mažesnė ryškio skaitmeninė vertė. Plika akimi juodame danguje įmanoma matyti objektus iki +6,5 ryškio, nors tai priklauso nuo atmosferos sąlygų ir žmogaus regos.[1] Žinomų dangaus kūnų regimasis ryškis svyruoja nuo −26,7 Saulės atveju iki +31,5 smulkiausių Hablo teleskopo vaizduose užfiksuotų žvaigždžių atveju.[2]

Regimojo ryškio matavimas vadinamas fotometrija.

Ryškių skalė siekia Senovės Romos astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus, sudariusio žvaigždžių katalogą ir suskirsčiusio žvaigždes jame pagal ryškumą nuo pirmo ryškio (ryškiausia) iki šešto ryškio (blankiausia), laikus. Dabartinė skalė remiasi Ptolemėjo matematine išraiška.

Ar regima
tipiškai
žmogaus
akiai[3]
Regimasis
ryškis
Ryškumas,
palyginus
su Vega
Žvaigždžių skaičius
(neįskaitant Saulės),
kurių regimojo
spindesio vertė
didesnė
nakties danguje[4]
Taip−1,0251%1 (Sirijus)
00,0100%4
01,040%15
02,016%48
03,06,3%171
04,02,5%513
05,01,0%1602
06,00,4%4800
06,50,25%9100[5]
Ne07,00,16%14000
08,00,063%42000
09,00,025%121000
10,00,010%340000

Šaltiniai

Taip pat skaitykite