Figa

Figos yra gana svarbus maisto išteklius vaisėdžiams tropikų miškų gyvūnams (vaisėdžiams šikšnosparniams, kapucinams, langūrams, mangabiams ir kt.). Kai kurių rūšių paukščiai (pvz., ragasnapiniai, biulbiuliniai ir kt.) minta beveik vien figomis, kai jų yra daug.

Figos būna nuo geltonos iki juodai mėlynos spalvos, spalva priklauso nuo veislės ar rūšies. Skiautėtalapio fikuso figos dažniausiai gelsvažalės, forma kiek primena kriaušes, dydis sulig 1-2 graikiškais riešutais. Neprinokę vaisiai turi aitrių pieniškų sulčių, todėl nevalgomi. Figose yra daug smulkių sėklų, vaisių skonis vidutiniškai ar labai saldus, kartais – šleikščiai saldus.

Fikusų rūšių labai daug, valgomos figos auga, pvz., ant:

• Skiautėtalapis fikusas (Ficus carica). Jis nuo senovės dėl figų auginamas Viduriniuose Rytuose, Rytų Europoje (pvz., Kryme).
• Šilkmedinis fikusas (Ficus cocculifolia; sinonimai Ficus gnaphalocarpa; Ficus sycomorus; Ficus sycomorus subsp. gnaphalocarpa; Ficus trachyphylla; Sycomorus gnaphalocarpa; Sycomorus trachyphylla)

Daugelio kitų rūšių fikusų vaisiai irgi valgomi, bet turi tik vietinę ekonominę reikšmę, valgomi kaip renkami laukinių augalų vaisiai.

Figos valgomos šviežios, džiovintos, konservuotos. Iš šviežių figų verda uogienę ir džemą. Troškintos figos yra tipiškas prancūziškas delikatesas, vertinamas gurmanų ir valgomas kartu su žąsų kepenėlių paštetu (Foie gras), mėsa arba sūriu.

Šviežiose figose būna iki 24 % cukrų, džiovintose – iki 37 %. Vaisiai turi organinių rūgščių, rauginių medžiagų, baltymų, riebalų.

100 g Ficus carica džiovintų žalių figų cheminė sudėtis

• Kaip senovės egiptiečiai su figomis sukūrė delikatesą Foie gras^{[neveikianti nuoroda]}

Vikiteka: Figa – vaizdinė ir garsinė medžiaga