Fukušimos I atominė elektrinė

Po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo automatiškai sustojo 1, 2 ir 3 elektrinės blokai (4, 5 ir 6 buvo išjungti planiniam patikrinimui). Netekusi vietinio energijos šaltinio, vis dar būtina aušinimo sistema ėmė naudoti išorinę, skirstomojo tinklo energiją. Drebėjimui pažeidus išorines elektros linijas, buvo paleisti avariniai dyzeliniai generatoriai, kuriuos netrukus užpylė kilęs cunamis. Sustojusiuose blokuose sutriko reaktorių aušinimas, pradėjo kilti temperatūra ir slėgis. Pradėjo veikti avarinės, elektros nereikalaujančios aušinimo sistemos, tačiau jų nepakako. Atgabentų kilnojamų elektros generatorių nebuvo kaip prijungti nes rūsiuose esantys įvadai tebebuvo užtvindyti. Aušinančiam vandeniui pradėjus virti ir išgaravus, reaktorių aktyvi dalis likusi be aušinamojo skysčio ir per keletą dienų ar valandų išsilydė, susidariusiai lavai nutekant į apsauginių pastatų dugnus. Įkaitusiems vandens garams reaguojant su reaktoriuje naudojami cirkoniu, susidarė daug vandenilio kuris vėliau 1,2 ir 3 blokuose sprogo, sugriaudamas išorinius pastatus (jų viduje esantys reaktorių apsauginiai statiniai išliko). Vandenilis nutekėjo ir sprogo bandant išleisti reaktoriuose susikaupusias dujas, ką būtinai reikėjo padaryti dėl pavojingai didelio slėgio. Vėliau išorinis elektros tiekimas buvo atstatytas, tačiau sprogimų ir potvynių sugadintos aušinimo sistemos ir toliau neveikė.

Suardyti reaktoriai vis dar gamino pavojingai daug šilumos ir vėliau buvo aušinami jūros vandeniu, pilant jį ant reaktorių liekanų gigantiškais betono siurbliais. Nors ir atvėsinęs reaktorius, šis vanduo susikaupė reaktorių rūsiuose, tapdamas labai radioaktyvus. Kadangi aušinti reaktorius reikėjo ir toliau, jo vanduo rūsiuose vis kilo, grėsdamas pradėti piltis į jūrą. Gelbėdamasi nuo to (ir nepaisydama tarptautinių protestų), Japonijos vyriausybe leido išleisti tiesiai į okeaną, anksčiau elektrinėje saugomą, daug mažiau radioaktyvų vandenį, kad dalį vandens iš rūsių būtų galima perpumuoti į jo buvusias talpyklas.

Ilgainiui buvo pastatytos labiau uždaros aušinimo sistemos, apvalant nuo radioaktyvumo ir pilant į reaktorius rūsiuose esantį vandenį. Panaudojant tą patį vandenį, potvyniai šiuo metu jau nebegresia. Reaktorių temperatūra per kelis mėnesius nukrito žemiau 100 °C ir pati savaime taip pat nekelia pavojaus. Tačiau kada, ir kaip pavyks išardyti ir nukenksminti išsilydžiusius reaktorius, šiuo metu dar nėra aišku. Šiai katastrofai priskirtas septintas INESA reikšmingumo lygmuo – toks pats kaip ir Černobylio įvykiams.