Ganga
Šis straipsnis apie upę. Apie deivę skaitykite straipsnyje Ganga (deivė).
| Ganga | |
|---|---|
 Ganga Haridvare | |
| Ilgis | 2525 km |
| Baseino plotas | 907 000 km² |
| Vidutinis debitas | 14 300 m³/s |
| Ištakos | Himalajai |
| Žiotys | Bengalijos įlanka |
| Šalys | Indija, Bangladešas |
 Vikiteka | Ganga |
Ganga arba Gangas (beng. গঙ্গা, hind. गंगा, skr. गङ्गा = IAST: Gaṅgā) – viena didžiųjų Azijos upių, teka Indijoje ir Bangladeše Jos ilgis – 2525 km.[1], baseinas apima 907 tūkst. km² plotą.
Geografija
Prasideda Himalajuose keletu ištakų: pagrindiniai srautai atiteka iš Gangotrės ledyno, kur prasideda Bhagirathė, bei iš Badrinatho apylinkių, iš kur atiteka Alaknanda. Nuo Bhagirathės ir Alaknandos santakos ties Devprajagu upė vadinama Ganga. Toliau teka daugiausia rytų–pietryčių kryptimi derlinga ir labai tankiai apgyvendinta Indo–Gangos lyguma, įteka į Bengalijos įlanką, sudarydama bendrą deltą kartu su Meghna ir Brahmaputra.
Pagrindiniai intakai:
Upės režimas musoninis, vasarą dažni potvyniai (vandens lygis vietomis pakyla 15 m). Vidutinis vandens nuotėkis 14,3 tūkst. m³/sek. Žemupyje jaučiama jūros potvynių įtaka (iki 300 km nuo žiočių). Laivyba vyksta 1450 km (pradedant Himalajų papėdėmis).[2] Ganga ir jos baseino upės drėkina didelius, labai tankiai gyvenamus plotus. Gangos–Jamunos tarpupyje (Doabe) iškastas Gangos kanalas, 1975 m. žemupyje tie Faraka pastatyta užtvanka.
Svarbiausi miestai prie Gangos: Rišikešas, Haridvaras, Kanaudžas, Kanpuras, Alahabadas, Varanasis, Patna, Hadžipuras, prie deltos – Kolkata, Daka.
Religinė reikšmė
Ganga hinduizme laikoma švenčiausiąja upe, Didžiosios Motinos įsikūnijimu, nepaliaujamu dievškosios galios (šaktės) srūvėjimu. Kaip upė Ganga minima jau vėlyvojoje „Rigvedos“ dalyje, o „Mahbharatoje“ ir puranose aukštinama kaip motina-Ganga (Brahmos žmona, visų dievų gimdytoja).
Dėl tokios upės religinės reikšmės, visu savo ilgiu ji yra laikoma šventviete (tīrtha), pasinėrimas į jos vandenis laikomas dvasiniu apsivalymu, iš jos semiamas vanduo gabenamas į namus ir šventyklas visoje Indijoje. Į Gangos vandenis nuleidžiami kremuoti palaikai. Ganga Alahabade yra viena iš kumbha mela ritualinių maudynių vietų, ypač svarbūs ghatai (laiptai į vandenį) prie Gangos yra Varanasyje. Be to, ypač šventomis vietomis laikomos Gangos ištakos – Badrinathas, Kedarnathas, Gangotrė ir Jamunotrė, taip pat žemiau esantys Rišikešas bei Haridvaras.
Ekologija
Daugiau nei 95 % Gangos baseino yra sukultūrinta – užstatyta gyvenvietėmis bei naudojama intensyviai žemdirbystei. Neliestų plotų išlikę Radžadži, Džimo Korbeto, Dudhvos nacionaliniuose parkuose, o upės deltoje išlikusios Sundarbanų džiunglės. Upėje gyvena 143 žuvų rūšys – dažni indiniai karpiai, pailgažvyniai, pangasijos, žalčiagalvinės, pienžuvinės ir kt., taip pat gavialai, pelkiniai krokodilai, ganginiai delfinai, įvairūs vėžliai.
Upės vanduo itin teršiamas buitinėmis nuotekomis, šiukšlėmis, chemine tarša.
Etimologija
Gangos upėvardis tradiciškai indų kalbininkų aiškinamas iš sanskrito šaknies ga-/gam- („eiti, judėti“) reduplikacija, t. y., „eiklioji, judrioji“.[3] Dabartiniai vakarų kalbininkai mano, kad vietovardis ikiarijiškos kilmės: bandytas kildinti iš mundų *gand („upė“), ar bendrai iš austroazinių kalbų prokalbės *kang/kiang/jiang („upė“).[4]