Išorinė Mongolija
Išorinė Mongolija (mong. ᠭᠠᠳᠠᠭᠠᠳᠤ ᠮᠣᠩᠭ᠋ᠣᠯ, kin. 外蒙古)[1] – istorinės teritorijos, kurią sudaro šiuolaikinė Mongolijos valstybė, ir Rusijos Tuvos Respublika, pavadinimas. 1691–1911 m. Išorinė Mongolija priklausė Kinijos Čingų dinastijai. Sinhai revoliucijos metu regionas iškovojo de facto nepriklausomybę nuo Čingų Kinijos.
Vėliau į šį regioną pretenzijas pareiškė Kinijos Respublika.[2][3][4] Tačiau didžiąją dalį Išorinės Mongolijos de facto kontroliavo Bogdo chanatas, kuris iš esmės nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu. Nuo 1919 iki 1921 m. Kinijos Respublika de facto valdė didžiąją regiono dalį.
Pavadinimas „Išorinė Mongolija“ yra priešprieša Vidinei Mongolijai,[1] kuri atitinka Vidinės Mongolijos regioną Kinijoje. Vidinės Mongolijos pavadinimas buvo suteiktas todėl, kad ji buvo labiau tiesiogiai administruojama Čingų dvaro, o Išorinė Mongolija (esanti toliau nuo sostinės Pekino) turėjo didesnę autonomiją Čingų imperijoje.[5]
Šiuolaikinė vartosena
Šiandien „Išorinė Mongolija“ kartais vis dar neoficialiai vartojama kalbant apie nepriklausomą Mongolijos valstybę. Siekiant išvengti Mongolijos ir Kinijos Vidinės Mongolijos painiojimo, kinų šaltiniuose pirmoji paprastai vadinama „Mongolijos valstybe“ (kin. 蒙古国), t. y. oficialaus pavadinimo vertimas iš mongolų kalbos – Mongoл Улс/Mongol Uls, o ne tiesiog „Mongolija“ (kin. 蒙古), kuris galėtų reikšti visą Mongolijos regioną.