III Kauno fortas

54°51′00″ š. pl. 23°54′23″ r. ilg. / 54.85000°š. pl. 23.90639°r. ilg. / 54.85000; 23.90639

III Kauno fortas
Forto statiniai
VietaKaunas, Lietuva
Statusaspastatytas
Statybų pabaiga1888 m.
Paskirtisfortas
Plotas148 700 m²

III Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Seniavoje, prie buvusio tvirtovės kelio (dabar Titnago g. 43), į pietus nuo Fredos. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26352.[1]

Forto teritorijoje šikšnosparniams apsaugoti įsteigtas Naujosios Fredos teriologinis draustinis.

Istorija

Fortas pastatytas 18871888 m., rekonstruotas 18931898 m. ir 1908 m. Pirmojo pasaulinio karo metais III fortas iš labiausiai apšaudytų Kauno tvirtovės fortų nukentėjo mažiausiai. Jame dar galima aptikti originalių įrangos detalių: laiptų, turėklų, langų rėmų, kt.

Geografija

Tvirtovės objektas – simetrinės struktūros, penkiakampės formos, orientuotas į pietus. Išsidėstęs Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas išlaikęs išraiškingas reljefo formas, deja, apaugusias sunkiai praeinamais brūzgynais. Teritorija į pietus ir rytus mažai urbanizuota, vakarinėje pusėje šliejasi eilė gyvenamųjų namų. Šiaurinė teritorijos dalis palyginti intensyviai urbanizuota. Gamtinį kraštovaizdį bei architektūros paveldo objekto įvaizdį darko teritorijoje stovintys masyvūs gamybiniai pastatai. Pastarieji užstoja patį fortą nuo Titnago g. Forto teritorija išlaikiusi jungtį su gamtiniu karkasu, Sąnašos upės slėniu.

Forto struktūra

III fortas, kaip ir I bei II fortai yra labai panašios konstrukcijos ir išplanavimo, statytas pagal tą patį Vyriausiosios inžinerinės valdybos patvirtintą 1879 m. tipinį projektą. Forto statiniai kazematuoti, užnugaryje įrengtos kareivinės. Suformuoti atskiri pylimai artilerijos (centrinėje dalyje) ir pėstininkų pozicijoms su aikštelėmis lengvosioms prieššturminėms patrankoms (forto priekinėje dalyje). Perimetrą juosia gynybinis griovys, kuriam apsaugoti įrengti užnugario kaponieriai, išlikusi nepakitusi esplanada. Forto apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudono mūro siena. Skliautinė konstrukcija ne tik leido sumažinti sienos storį, bet ir skaidant ją fragmentais, užtikrino, kad priešo atakos metu būtų pažeista kuo mažesnė sienos dalis. Kazematų fasadai sumūryti iš raudonų plytų ir papuošti carinei Rusijai būdingais dekoro elementais. Modernizuojant fortą, kai kurie kazematai ar jų fragmentai sustiprinti betonu.

Šaltiniai

Nuorodos