Infekcija

Infekcija (lot. infectio – užkrėtimas) – už(si)krėtimas, ligą sukeliančių mikroorganizmų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą.Mokslas, kuris nagrinėja infekcinius procesus, vadinamas infektologija.

Infekcijų formos

Infekcijos gali vystytis įvairiomis kryptimis ir įgauti įvairias formas. Infekcijos vystymosi forma priklauso nuo patogeninių mikroorganizmų, mikroorganizmo apsaugos nuo infekcijos faktorių ir aplinkos faktorių santykio.

Vietinė infekcija – vietinis organizmo audinių pažeidimas veikiant mikroorganizmo patogeniniams faktoriams. Lokalus procesas dažniausiai atsiranda mikrobo prasiskverbimo į audinius vietoje ir dažniausiai charakterizuojamas vietinės uždegiminės reakcijos vystymusi. Lokalinėmis infekcijomis yra angina, šunvotė, difterija, rožė ir kt. Kai kuriais atvejais vietinė infekcija gali peraugti į bendrąją.

Bendroji infekcija – mikroorganizmų patekimas į kraują ir plitimas visame organizme. Patekės į organizmo audinius, mikrobas dauginasi patekimo vietoje, vėliau patenka į kraują. Toks vystymosi mechanizmas būdingas gripui, salmoneliozei, dėmėtajai šiltinei, sifiliui, kai kurioms tuberkuliozės formoms, virusiniams hepatitams ir kt.

Latentinė infekcija – būsena, kai mikroorganizmas, esantis ir besidauginantis organizmo audiniuose, neiššaukia jokių simptomų.

Infekcijų klasifikavimas

Infekcijos gali būti klasifikuojamos įvairiais požiūriais[1]:

Klasifikavimo požymisInfekcijos pavadinimas
I. Sukėlėjo egzistavimo vieta
Išorinė aplinkaEgzoinfekcija
Oda ir gleivinėEndoinfekcija
II. Sukėlėjo pobūdis
VirusaiVirusinė
BakterijosBakterinė
RiketsijosRiketsinė
MikoplazmosMikoplazminė
ChlamidijosChlamidinė
GrybaiMikozinė
Vienaląsčiai (pirmuonys)Vienaląsčių
KirmėlėsHelmintinė
III. Sukėlėjo lokalizacija organizme
Įsiskverbimo vietojeVietinė
Išsisėjęs daugelyje organųGeneralizuota
IV. Vyraujančios imuninės reakcijos
NespecifinėsVietinė
SpecifinėsBendroji
V. Klinikinė eiga
Kelios ligos stadijosCiklinė
Vientisa (be stadijų)Aciklinė

Šaltiniai