Irena Rudzinskienė

Mokėsi 1939-1943 m. Šiauliuose, šv. Širdies seserų kongregacijos mokykloje, 1943-1944 m. Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1944-1951 m. Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1961 m. baigė Lietuvos lengvosios pramonės technikumą. Dirbo Šiaulių „Elnio“ kombinate, Odos galanterijos fabrike ir „Ventos“ baldų gamybiniame susivienijime.

Dirbdamama pramonės įmonėse, 1978 m. įsijungė į kraštotyros veiklą. 1987-1990 m. vadovavo baldininkų kraštotyros grupei „Jovaras“. Parengė per 350 kraštotyros darbų, iš kurių per 50 eksponuoti respublikinėse parodose, pelnė laureato vardus, apdovanoti diplomais, padėkos raštais. Parašė pramonės įmonių metraščių, išnykusių kaimų, šeimų istorijų, sudarė genealoginių medžių. Surengė personalines kraštotyros darbų parodas 1985, 1988, 1995, 1998, 1999, 2002, 2003, 2005 m., „Šaltinis prie kelio“ 2007 m., „Povilo Višinskio vaikščiotais takais“ 2010 m. Jos parengti darbai saugomi respublikinėje kraštotyros darbų saugykloje, muziejuose, bibliotekose, mokyklose. Parengė ir išleido savo kraštotyros darbų parodų katalogus (1995, 1999, 2003 m.). Dalyvavo respublikinėse kraštotyros, „Versmės “ leidyklos ekspedicijose: Žeimelis, 2003 m., Gruzdžiai, 2004 m.

Lietuvos kraštotyros draugijos narė, 1995 m. garbės kraštotyrininkė.^[1]

• Šiaulių kraštotyrininkai, žinynas, su B. Salatkiene, Lietuvos kraštotyros draugijos Šiaulių miesto skyrius, 2002 m.

• 1990 m. Mikelio prizas.
• 1995 m. Garbės kraštotyrininkė.
• 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.