Ismailo Samani viršūnė
| Ismailo Samani viršūnė | |
|---|---|
 Ismailo Samani k. 1989 m. | |
| Aukštis | 7495[1][2] m |
| Žemynas | Azija |
| Šalys |  Tadžikija |
| Kalnynas | Pamyras |
| Pirmasis įkopimas | 1933 m. Jevgenij Abalakov |
  Ismailo Samani viršūnė | |
| Koordinatės: | 38°55′0″ š. pl. 72°01′0″ r. ilg. / 38.91667°š. pl. 72.01667°r. ilg. |
Ismailo Samani viršūnė (tadž. Қуллаи Исмоили Сомонӣ, rus. пик имени Исмаила Самани; iki 1998 m. – Komunizmo viršukalnė (rus. пик Коммунизма), iki 1962 m. Stalino viršukalnė) – viršukalnė Pamyro kalnuose, rytų Tadžikistane, Kalnų Badachšane, Petro Pirmojo ir Mokslų Akademijos kalnagūbrių sandūroje. Tai aukščiausia Tadžikijos ir Pamyro viršūnė. Aukštis – 7495 m[3] (50 pagal dydį viršukalnė pasaulyje). Šlaituose yra ledynai (Bivačno, Beliajevo), kurių bendras plotas – 136 km².[4]
Aukštesnį, už šiauriau esančią Nepriklausomybės viršukalnę, kalną atrado 1928 m. sovietų-vokiečių ekspedicija ir palaikė ją Garmo viršukalne. Tačiau 1932 m. išsiaiškina, kad tai ne tas pats kalnas ir 1933 m. pavadintas Josifo Stalino garbei (Stalino viršukalnė; пик Сталина). 1962 m. pervadintas į Komunizmo viršukalnę, o 1998 m. – į Ismailo Samani viršukalnę, persų Samanidų dinastijos valdovo, Ismailo Samani garbei.
Pirmasis į viršukalnę rytine puse 1933 m. įkopė sovietų alpinistas Jevgenijus Abalakovas, dalyvavęs Mokslų Akademijos ekspedicijoje Pamyre. Šios ekspedicijos metu kopiant į viršukalnę žuvo du alpinistai.
Pirmieji lietuviai 1971 m. į šią viršūnę įkopė alpinistai: Algis Briedis, Alfonsas Jakštas, Augustas Kubilius, Jaroslavas Okulič-Kazarinas įkopimo vadovas, Algis Petrauskas, Vitalius Stepulis, Antanas Varanka, Jurgis Zamulaitis.[3]