Itališkoji partija

  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Itališkoji partija
a8b8c8d8e8f8g8h8
a7b7c7d7e7f7g7h7
a6b6c6d6e6f6g6h6
a5b5c5d5e5f5g5h5
a4b4c4d4e4f4g4h4
a3b3c3d3e3f3g3h3
a2b2c2d2e2f2g2h2
a1b1c1d1e1f1g1h1
Ėjimai1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rc4 Rc5
ECOC50
SukurtaXIV amžius
Motininis debiutasAtvira partija

Itališkoji partija (it. Giuoco Piano – ramus žaidimas) – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:

1. e4 e5
2. Žf3 Žc6
3. Rc4 Rc5

Itališkoji partija yra vienas seniausių studijuotų debiutų: XVI a. jį žaidė ir studijavo portugalas Pedro Damiano, o XVII a. – italas Džioakinas Grekas. XIX a. itališkoji partija buvo labai populiarus debiutas, bet vėliau po 2…Žc6 populiaresniu tapo atsakymas 3.Rb5 (Ispaniškoji partija), nes laikoma, jog jis duoda baltiesiems didesnę iniciatyvą.

Baltųjų „itališkasis rikis“ laukelyje c4 trukdo juodiesiems užimti centrą su …d5 ir atakuoja pažeidžiamą f7 laukelį. Juodųjų tikslas – iškeisti figūras ir pradėti laisvą žaidimą.

Variantai

Yra keli populiariausi itališkosios partijos tęsiniai:

  • 4.c3 (Pagrindinis variantas).
  • 4.d3 (Giuoco Pianissimo, iš italų kalbos: „labai ramus žaidimas“)
  • 4.b4 (Evanso gambitas, kuriame baltieji aukoja pėstininką dėl greito išsivystymo)
  • 4. d4 (Itališkasis gambitas, kuriame baltieji aukoja pėstininką atidarydami centrą ir suaštrindami padėtį)
  • 4. Rxf7+? Kxf7 5.Žxe5+ Žxe5 (Žeromo gambitas, rizikingas, aštrus, bet abejotinas gambitas, kuriame baltieji aukoja dvi figūras sugadindami juodiesiems padėtį ir ruošdami valdove stiprią ataką, galinčia pasibaigti net matu)