Jehus

Jehus (hebr.יֵהוּא‏‎ = Yēhūʾ; m. 815 m. pr. m. e.) – Senojo Testamento personažas, Izraelio karaliaus Joramo kariuomenės vadas, vėliau šalies karalius[1] (~842–815 m. pr. m. e.).[2] Buvo Jehošafato sūnus, Nimšio anūkas, penktosios Izraelio dinastijos pradininkas.[1]

Jehus baudžia karalienę Jezabelę (dailininkas Andrea Celesti, 1637–1712 m.)

Pranašas Eliziejus patepęs Jehų karaliumi ir paliepęs už nedorybes išžudyti visus Ahabo ir Jezabelės ainius. Jehus šį paliepimą įvykdęs. Vėlesniais Jehaus viešpatavimo metais į Izraelį įsiveržė Hazaelis, Sirijos valdovas. Būdamas priklausomas nuo Asirijos valdovo Šalmanesero III, prašė pagalbos kariaujant su Sirija.[3]

Išnašos