Junkers F 13

F.13 buvo pirmasis pasaulyje metalinis keleivinis orlaivis ir pirmasis „Junkers“ komercinis lėktuvas. Sukūrimo metu F.13 buvo labai pažangus orlaivis – aerodinamiškas metalinis žemasparnis konsolinis (be išorinio tvirtinimo) monoplanas.^[2] Netgi trečiojo dešimtmečio pabaigoje F.13 ir kiti „Junkers“ orlaiviai biplanų amžiuje išsiskyrė kaip neįprasti monoplanai. Panašius modernius orlaivius gamino tik Fokker.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Versalio sutartimi Vokietijai buvo uždrausta karinės technikos gamyba. Tai paskatino civilinės technikos kūrimą. Hugo Junkerso (vok. Hugo Junkers) aviacijos įmonė, turėjusi didelę patirtį metalinės konstrukcijos lėktuvų gamyboje, pradėjo kurti komercinius pašto ir keleivinius lėktuvus. Kalbama, kad 1918 m. lapkritį, dieną po paliaubų pasirašymo, Hugo Junkers įpareigojo savo vyriausiąjį konstruktorių Otto Reuter parengti grynai keleivinio lėktuvo brėžinius. Iš dešimties projektų buvo atrinktas tas, kuriame į visumą buvo sujungta karo lėktuvų gamybos technologija, nauja patvari medžiaga – diuraliuminis ir ekonomiškumas. Taip „gimė" šešiems žmonėms skirtas skraidantis aparatas, pradžioje vadintas „J.13", vėliau – „F.13".

Jame įtaisius keleivinius krėslus bandymams buvo pateikta modifikacija, H. Junkerso dukters garbei pavadinta „Annelise" (gamyklinis Nr. 533).^[3] Šio tipo lėktuvu pirmais skridimas atliktas 1919 m. birželio 25 d.^[1]

Lėktuve Junkers F-13 panaudota daug originalių konstrukcinių elementų. Liemuo dengtas gofruota skarda, ir todėl buvo standesnis lyginant su drobe dengtais to meto lėktuvais. Sparnuose panaudota daugialonžeroninė (devynių lonžeronų) nešanti sistema. Lėktuvo ekipažą sudarė pilotas ir mechanikas. Jų krėslai įmontuoti už variklio pusiau atviroje kabinoje, vienas šalia kito. Fiksuotos važiuoklės ratai su guminiais amortizatoriais. Uodegos ramstis taip pat amortizuojantis. Lėktuvo važiuoklės ratus, buvo galima pakeisti plūdėmis (modifikacija W.13) arba slidėmis.^[4] Keleivių salone buvo du foteliai ir dvivietė sofa. Visos sėdimos vietos su saugos diržais, įėjimas į kabiną nuo sparno per dureles abiejuose šonuose. „Junkers F.13" buvo vienas pirmųjų lėktuvų, kurių keleivių salonas buvo apšildomas. Truputį patobulinti, toliau vadinti tik „Junkers F.13", keleiviniai lėktuvai pradėti gaminti didelėmis serijomis Vokietijoje ir užsienyje.

Pavadinimo kodo raidė F reiškė „Flugzeug“ (orlaivis). Tai buvo pirmasis „Junkers“ lėktuvas, pavadinimą gavęs pagal šią sistemą. Pagal ankstesnį „Junkers“ modelių kodavimą šis modelis būtų gavęs indeksą „J.13". Sovietų Rusijoje / SSRS buvo pagaminti 5 orlaiviai, kurie buvo vadinami Ju-13 arba PS-2.^[5]

Specialiai paruoštu Junkers F.13 „Annelise", kuriuo skrido aštuoni žmonės, 1919 m. rugsėjo 13 dieną pasiektas 6750 metrų aukštis. Tačiau šis rekordas nebuvo patvirtintas, nes Vokietija nepriklausė aviacinius rekordus registruojančiai Tarptautinei aeronautikos federacjai. Vienas iš trijų pirmųjų Junkers F.13 „Annelise" savo „gyvenimą" baigė Lietuvoje.^[6]

Pirmieji užsienio pirkėjai, įsigiję Junkers F.13, buvo Lenkijos bei JAV aviakompanijos. JAV pašto tarnyba 1920 m. įsigijo aštuonis F.13, kurie buvo naudojami linijose Niujorkas-Omaha bei Niujorkas-San Franciskas. Lėktuvai buvo 30 proc. pigesni, jų eksploatavimas – perpus pigesnis, pagaliau jie galėjo nuskristi nenutūpę 50 proc. toliau nei to meto amerikiečių analogai. Be to, F.13 galėjo skraidinti du su puse karto didesnį naudingą krovinį. JAV šis aparatas šešiems asmenims (dviem pilotams ir keturiems keleiviams) buvo žymimas JL-6. Tai buvo pirmosios gamintojo (Junkers) ir pardavėjo JAV (Larsen) pavardžių raidės. Iš viso JAV parduoti dvidešimt aštuoni F.13. 1920 m. F.13 pradėjo skraidyti Kolumbijoje, po to – kitose Lotynų Amerikos valstybėse. Europoje F.13 buvo pradėtas naudoti susisiekimui 1919 m.^[7]

Iki pat gamybos pabaigos 1932 m. dauguma F.13 orlaivių buvo gaminami Junkers bazėje Desau mieste. Sunkiu 1921–23 m. laikotarpiu gamyba buvo perkelta į „Junkers“ gamyklas laisvajame Dancigo mieste ir „Dvigatel“ gamyklą Taline. 1922–23 m. Hugo Junkersas susitarė su Sovietų Sąjunga dėl F.13 gamybos SSRS teritorijoje, Filuose netoli Maskvos, kuri tapo žinoma kaip „Gamykla Nr. 22“. Dalį šių orlaivių naudojo sovietų oro linijos („Dobrolet“, „Deruluft“, „Aeroflot“), dalį – Raudonoji armija.

1925 m. F-13 sudarė 40 proc. visų tarptautinėse trasose skraidžiusių lėktuvų. 1926 m. vien „Deutsche Luft Hansa“ jų turėjo 55 vnt.^[8] Komerciniai F.13 buvo naudojami daugiau nei trisdešimt metų: nuo eksploatacijos pradžios 1919 m. iki paskutinio komercinio F.13 nurašymo Brazilijoje 1951 m.

1919 m. spalio 16 d. Rokiškio apylinkėse ties Obeliais dėl karbiuratoriaus gedimo pievoje nusileido Vokietijoje registruotas Junkers F.13. Juo iš Sovietų Rusijos į Vokietiją vyko Enver Paša – buvęs karo ministras, o iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir absoliutus Turkijos diktatorius, jo adjutantas Kernal Paša ir dar vienas neįvardijamas asmuo. Lėktuvas ir turkai buvo internuoti, vokiečiui lakūnui ir trečiajam keleiivui buvo leista toliau keliauti į Vokietiją.^[4]

Internuotas Junkers F.13 buvo pirmosios modifikacijos „Anelise“.

Jis buvo perduotas Lietuvos karo aviacijai, kur buvo eksploatuojamas iki 1920 m. pabaigos. Tų metų rudenį, ore sustojus varikliui Aviacijos dalies vado, inžinerijos generolo leitenanto J. Kraucevičiaus pilotuotas lėktuvas Kauno Aleksoto aerodrome leidosi avariniu būdu, buvo sulaužytas propeleris, važiuoklė, pažeistas fiuzeliažas. Po šio nusileidimo lėktuvas buvo nurašytas.^[4]

Ant 1921 m. Lietuvos pašto išleistų pirmųjų oro pašto ženklų buvo vaizduojamas orlaivis, labai panašus į Junkers F.13

2009 m. buvo pradėtas įgyvendinti F.13 rekonstrukcijos projektas, kurio iniciatoriai Junkers koncernas (Vokietija) ir lagaminų gamintoja Rimowa (Šveicarija). Projekto rezultatas – naujai pastatytas F.13 orlaivis – pirmą kartą pakilo 2016 m. rugsėjo mėn.^[9] F.13 replikoje įrengta radijo aparatūra ir autoatsakiklis. Vietoje antrajame dešimtmetyje sukurto vienaeilio BMW šešių cilindrų variklio, montuojamas žvaigždinis devynių cilindrų ketvirtajame dešimtmetyje sukurtas variklis „Pratt&Whitney R-985 Wasp Junior“. Ši modifikacija turi istorinį pagrindą, nes keturi paskutinių serijų F.13 buvo komplektuojami su analogiškais „Pratt&Witney“ varikliais.

Naujasis F.13 yra sertifikuotas Šveicarijoje. F.13 replikos parduodamos už 2,5 mln. JAV dolerių už vienetą. 2016 m. buvo pradėta dar trijų replikų gamyba.

F.13

Pirmasis prototipas su mažesniais sparnais (sparnų ilgis 14,47 m / 47 pėdos 5,75 colio, sparnų plotas 38,9 m² / 419 kv. pėdų) ir silpnesniu 127 kW (170 AG) galios „Mercedes D III.a vienaeiliu) varikliu.

F.13a

pirmasis lėktuvas su 140 kW (185 AG) galios „BMW IIIa“ varikliu.

F.13ba, ca, da, fa

visi su 149 kW (200 AG) galios „Junkers L2“ vertikaliu vandeniu aušinamu varikliu ir kitais patobulinimais. Modifikacija „fa“ tuirėjo apie 1 m ilgesnį fiuzeliažą.

F.13be, ce, de, fe

su 230 kW (310 AG) galios „Junkers L5“ vertikaliu vandeniu aušinamu varikliu.

F.13dle, fle, ge, he, ke

su „Junkers L5“ varikliu.

F.13bi, ci, di, fi,

kaip „ca“ – „fa“, su 186 kW (250 AG) galios BMW IV varikliu.

F.13co, fo, ko

su 230 kW (310 AG) galios „BMW Va“ varikliu.

Junkers-Larsen JL-6

Amerikietiška „F.13“ versija, gamintojas Junkers-Larsen. Pagaminti aštuoni orlaiviai.

Junkers-Larsen JL-12

„Junkers-Larsen JL-6“ modifikacija – šturmo lėktuvas su 300 kW (400 AG) galios „Liberty L-12“ varikliu, šarvais, ginkluotas žemyn nukreipta 30 „Thompson“ automatų baterija.

PS-2

SSRS gaminta (surinkta) lėktuvo versija. Pagaminti 5 vnt.

„Rimowa Junkers“ F 13

Šiuolaikinė replika, pirmą kartą pakilusi 2016 m. rugsėjo 15 d.

 Afganistanas

• Afganistano karinės oro pajėgos – 4 orlaiviai 1924–1928 m.

 Argentina

• Argentinos karinės oro pajėgos – 3 orlaiviai

 Austrija

• Austrijos karinės oro pajėgos
• Österreichische Luftverkehrs AG (ÖLAG) – iki 24 orlaivių

 Belgija

• SNETA

 Bolivija

• Pirmąjį F 13 Lloyd Aéreo Boliviano gavo kaip vokiečių bendruomenės dovaną Bolivijos nepriklausomybės šimtmečio proga.

 Brazilija

• „Syndicato Condor“ – „Serviços Aéreos Condor“
• Varig

 Bulgarija

• Bulgarijos karinės oro pajėgos
• Aviakompanija „Bunavad“ 1927–1928 metais eksploatavo du lėktuvus.

 Čilė

• Čilės karinės oro pajėgos

Laisvasis Dancigo miestas

• Danziger Luftpost
• Lloyd Ostflug

   Estija

• 

  Aviakompanija Aeronaut 1922–1927 m. eksploatavo keletą F.13

 Iranas

• Imperatoriškosios Persijos karinės oro pajėgos

 Islandija

• Aviakomapanija Air Iceland 1928–1931 m. naudojo tris F.13

 Ispanija

• Aviakomapnija Union Aérea Española UAE
• Ispanijos karinės oro pajėgos
• Ispanijos Raudonasis kryžius

 Italija

• Ala Litoria
• Società Anonima di Navigazione Aerea Transadriatica

 Japonija

 Jungtinės Amerikos Valstijos

• JAV pašto departamentas
• Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas

 Jungtinė Karalystė

• Civiliniame registre 1930 m. Išvardyti penki F.13 modelio orlaiviai ^[10]

 Latvija

• Aviakompanija „Latvijas Gaisa Satiksmes Akciju Sabiedriba“ 1922–1925 m. eksploatavo tris orlaivius.

 Lietuva

• Lietuvos karinės oro pajėgos 1919–1920 m. eksploatavo vieną orlaivį.

 Lenkija

• 

  Aviakompanija Aero-Targ 1921 m. iš Danziger Luftpost buvo išsinuomavusi 6 orlaivius
• Aviakompanija Aerolloyd (vėliau tapusi Aerolot) 1922–1929 m. naudojo 16 °F.13
• LOT Polish Airlines 1929 m. iš Aerolot perėmė 15 orlaivių ir juos eksploatavo iki 1936 m.

 Mongolija

• Mongolijos liaudies kariuomenės karinės oro pahegos 1925–1931 naudojo tris F.13

 Pietų Afrikos Respublika

• Aviakompanija South African Airways – 4 orlaiviai .
• Pietų Afrikos karinės oro pajėgos

 Sovietų Sąjunga

• Aviakompanija Deruluft
• Aviakompanija Aviaarktika
• SSRS karinės oro pajėgos

 Suomija

• Aero Airways
• Kauhajoki skraidymo mokykla
• Suomijos karinės oro pajėgos
• Suomijos pasienio apsaugos tarnyba

 Švedija

• Švedijos karinės oro pajėgos
• AB Aerotransport

 Šveicarija

• Aviakompanija Ad Astra Aero – bent keturi F.13 (registracijos Nr. CH-91/92/93/94) 1919–1930 m.

 Turkija

• Turkijos karinės oro pajėgos – 3 orlaiviai 1925–1933 m.
• Turkijos oro paštas – 2 orlaiviai 1925–1938 m.
• Turkijos kartografijos tarnyba – 1 orlaivis (ser. Nr. 882) 1933–1938 m.

 Vengrija

• Aviakompanija Aero R.T. – šeši orlaiviai 1923–1927 m.
• Aviakompanija Aeroexpress Rt. (1923−1930 m.)
• Karališkosios Vengrijos karinės oro pajėgos

 Vokietija

• Aviakompanija Junkers Luftverkehr – pagrindinis naudotojas
• Aviakompanija Deutsche Luft Hansa – iki 110 orlaivių, adidžioji dalis perimta iš Junkers Luftverkehr

• Junkers W 33
• Junkers W 34
• Junkers K 43
• Junkers Ju 46

• (RU) В. Быков. Авиалайнеры мира. Junkers F-13.
• (EN) Turner, P.St. John; Nowarra, Heinz J. (1971). Junkers: an aircraft album No.3. New York: Airco Publishing Co. Inc. pp. 17–20. ISBN 0-668-02506-9.
• (LT) Junkers F.13, Plieno sparnai 1995 Nr. 2, http://www.plienosparnai.lt/page.php?527
• (LT) Junkers F-13 „Annelise", Plieno sparnai 1994 m. Nr. 1, http://www.plienosparnai.lt/page.php?528
• (DE) Manfred Griehl: Junkers: Flugzeuge seit 1915 (Typenkompass). 1. Auflage. Motorbuch Verlag, 2010, ISBN 978-3-613-03179-1, p. 20

• Waernberg: Junkers F-13 det forsta trafikflygplanet i Sverige (Karlskrona 1992)
• Vagvolgyi: Junkers F-13 : a Junkers repulogepek tortenete 1909-tol 1932-ig"
• Stroud: Wings of Peace: The Junkers F13 (Aeroplane Monthly)
• Pohlmann: Prof. Junkers nannte es „Die Fliege“ (ISBN 3-87943-982-6)
• Wagner: Junkers F13 und ihre Vorlaeufer (ISBN 3-88064-015-7)
• Endres: The Junkers F13 in Poland (Air Pictorial)
• Cicalesi, Juan Carlos; Rivas, Santiago (2009). Núñez Padin, Jorge Felix (red.). Junkers F13 / W34 / K43 / Ju52. Serie en Argentina (ispanų). 3. Bahía Blanca, Argentina: Fuerzas Aeronavales. ISBN 978-987-20557-7-6. Suarchyvuotas originalas 2015-09-24. Nuoroda tikrinta 2015-08-24.
• „The Junkers All-metal Monoplane“. Flight. XV (3): 35–38. 18 January 1923.

• „Junkers F13“ svetainėje „Hugo Junkers“.
• „Junkers F 13“ nuotraukos iš Budapešto aviacijos muziejaus